Knyga „Magija ir raganavimas“, originalus angliškas pavadinimas – „Magic and Witchcraft“. Autorius – škotas George Moir (1800–1870), teisininkas, advokatas, vėliau Škotijos šerifas ir trumpai Edinburgo universiteto teisės profesorius. Jis parašė knygą XIX a. viduryje, pirmą kartą išleista 1852 metais Londone, Chapman and Hall leidykloje. Tai buvo nedidelis, bet populiarus leidinys iš „Reading for Travellers“ serijos … [Skaityti toliau…]
1913 metais išleista Sigmundo Freudo knyga „Totemas ir tabu“ – vienas drąsiausių ir labiausiai ginčytinų jo darbų. Tai nebe vien psichoanalizės klinikinė studija, o antropologinis-filosofinis veikalas, kuriame Freudas mėgina paaiškinti religijos, moralės ir visuomenės ištakas per Edipo komplekso prizmę. Knyga sudaryta iš keturių esė, išspausdintų 1912–1913 m. žurnale „Imago“, o vėliau sujungtų į vieną leidinį. … [Skaityti toliau…]
Al-Ahzab yra trisdešimt trečioji Korano sura, turinti septyniasdešimt tris eilutes ir priskiriama Medinos laikotarpiui. Pavadinimas reiškia „Klanai“ arba „Sąjungininkai“, nes pagrindinė jos tema – vadinamasis Klanų mūšis, dar vadinamas Griovio mūšiu, vykęs Medinoje 627 metais, kai įvairios arabų gentys, kartu su Mekos kviestaisiais, apsupo miestą siekdamos sunaikinti ankstyvą musulmonų bendruomenę. Ši sura išskirtinė tuo, kad … [Skaityti toliau…]
An-Nūr yra dvidešimt ketvirtoji Korano sura, priklausanti Medinos laikotarpiui. Jos pavadinimas reiškia „Šviesa“, ir šis žodis pasirodo garsiojoje 35 eilutėje, kur kalbama apie Dievą kaip dvasinės šviesos šaltinį, kuris apšviečia visą kūriniją. Tai viena iš reikšmingiausių suros tiek moralės, tiek visuomenės etikos požiūriu, nes joje nustatomi aiškūs įstatymai dėl šeimos, skaistybės, viešo elgesio, liudijimų ir … [Skaityti toliau…]
Al-Ḥadīd yra 57-oji Korano sura, turinti 29 eilutes. Jos pavadinimas reiškia „Geležis“, ir jis paimtas iš 25-os eilutės, kurioje minimas geležies sukūrimas kaip vienas iš Dievo ženklų, turintis tiek praktinę, tiek simbolinę prasmę. Tai Medinos laikotarpio sura, apreikšta, kai musulmonų bendruomenė jau kūrėsi kaip stipri visuomeninė ir politinė jėga. Šios suros pagrindinė tema – Dievo … [Skaityti toliau…]
At-Tawba yra devintoji Korano sura, turinti 129 eilutes. Jos pavadinimas reiškia „Atgaila“. Tai viena iš vėlyvųjų medinietiškų surų, apreikšta po kovų laikotarpio, kai islamo bendruomenė buvo tapusi stipri politine ir dvasine jėga. Ji išsiskiria tuo, kad prasideda be tradicinės maldos formulės Bismillāh ar-Raḥmān ar-Raḥīm („Vardan Dievo, Gailestingojo, Gailestingo“). Klasikiniai aiškintojai sako, kad taip yra todėl, … [Skaityti toliau…]
Al-Muddathir yra 74-oji Korano sura. Ji priklauso mekiečių apreiškimams ir susideda iš 56 ajatų. Pavadinimas reiškia „Apsigaubęs“ arba „Apsiklojęs apsiaustu“, ir paimtas iš pirmosios eilutės, kur pranašas Mahometas kreipiamas kaip „tas, kuris yra apsigaubęs“. Šis pavadinimas susijęs su istoriniu įvykiu, kai pranašas, pirmąkart gavęs apreiškimą Hiros oloje, labai išsigando ir grįžo namo, apsigaubė drabužiu, o … [Skaityti toliau…]
Kinh Thiên Đạo và Thế Đạo („Dangaus ir Žemės mokymas“ arba „Dangiškasis kelias ir pasaulietinis kelias”) yra vienas svarbiausių Cao Dai religijos šventųjų tekstų, suformuotas XX a. pradžioje Vietname. Pavadinimas jungia du esminius terminus: Thiên Đạo – „Dangaus kelias“ arba „dvasinis mokymas“, ir Thế Đạo – „Žemės kelias“, reiškiantis moralinį ir socialinį gyvenimą. Ši knyga … [Skaityti toliau…]
„Maloniausioji knyga“ (Liber Gratissimus) – tai Petro Damiano traktatas, parašytas apie 1052 metus, skirtas vienai iš svarbiausių XI a. Bažnyčios problemų: simonijos klausimui. Šis kūrinys pateikiamas kaip Epistola 40 Damiano laiškų rinkinyje ir yra vienas ankstyviausių bei įtakingiausių tekstų, nagrinėjančių, ar simonijos būdu gauti šventimai laikytini galiojančiais. Šventimai čia reiškia sakramentinį įšventinimą į kunigystę ar … [Skaityti toliau…]
Humberto iš Silva Candida (†1061) traktatas Trijų knygų veikalas prieš simonistus (Humbertus cardinalis Silvae-Candidae – Libri III adversus simoniacos) yra vienas svarbiausių XI a. Bažnyčios dokumentų, skirtų kovai su simonija ir pasaulietine įtaka dvasinėms pareigoms. Parašytas apie 1057–1058 m., šis trijų knygų veikalas tapo kertiniu tekstu, formavusiu vėlesnes Grigaliaus VII reformas ir visą investitūros kovos … [Skaityti toliau…]
„Mystici Corporis Christi“ – popiežiaus enciklika apie Bažnyčią kaip mistinį Kristaus Kūną Encikliką Mystici Corporis Christi paskelbė popiežius Pijus XII 1943 m. birželio 29 d., šv. apaštalų Petro ir Pauliaus šventėje. Tai vienas svarbiausių Bažnyčios dokumentų apie jos prigimtį, paskelbtas II pasaulinio karo metu, kai Europa buvo panirusi į smurtą ir chaosą. Mystici Corporis Christi … [Skaityti toliau…]
„Miranda prorsus“ – tai popiežiaus Pijaus XII enciklika, paskelbta 1957 m. rugsėjo 8 d. Romoje, Šv. Petro bazilikoje. Šis dokumentas skirtas aptarti naujųjų komunikacijos priemonių – kino, radijo ir televizijos – poveikį visuomenei ir Bažnyčios misijai. Lotyniškas pavadinimas „Miranda prorsus“ reiškia „Išties nuostabūs“, o lietuviškai ši enciklika dažnai vadinama „Išties nuostabūs dalykai“ arba „Apie komunikacijos … [Skaityti toliau…]