Al-Ḥadīd yra 57-oji Korano sura, turinti 29 eilutes. Jos pavadinimas reiškia „Geležis“, ir jis paimtas iš 25-os eilutės, kurioje minimas geležies sukūrimas kaip vienas iš Dievo ženklų, turintis tiek praktinę, tiek simbolinę prasmę. Tai Medinos laikotarpio sura, apreikšta, kai musulmonų bendruomenė jau kūrėsi kaip stipri visuomeninė ir politinė jėga.
Šios suros pagrindinė tema – Dievo galybė ir viso pasaulio priklausomybė nuo Jo valios. Ji prasideda kosminiu Dievo šlovinimu: dangūs ir žemė, visa, kas yra, gieda Jam šlovę. Dievas pristatomas kaip Valdovas, Gyvasis, visaapimantis, Jo rankose yra pasaulio pradžia ir pabaiga. Šis įvadas sustiprina suvokimą, kad žmogaus gyvenimas, nors ir ribotas, įsilieja į amžiną Dievo planą.
Toliau sura kalba apie tikėjimo svarbą. Tikintieji raginami aukoti savo turtus, nes dosnumas yra ženklas, kad jų širdys neaptemdytos godumo. Ypatingai pabrėžiama, kad tikrasis turtas slypi ne materialiame, o dvasiniame pasaulyje – atleidime, šviesoje ir Dievo artume. Įdomu, kad šioje suroje sakoma: „Tie, kurie davė iš savo turto ir kovėsi prieš pergalę (Islamo įsitvirtinimą), yra aukštesni už tuos, kurie davė ir kovojo po jos.“ Tai rodo ypatingą pagarbą ankstyviesiems musulmonams, kurie ištikimai laikėsi tikėjimo, kai bendruomenė buvo dar silpna.
Vienas svarbiausių fragmentų yra apie „šviesą“ ir „tamsą“. Paskutinio teismo dieną tikintieji eis su šviesa priešakyje, o veidmainiai liks tamsoje ir gailėsis, kad neatliko savo įsipareigojimų. Tai aiški priešprieša tarp tikro tikėjimo ir paviršutiniško, deklaratyvaus elgesio.
25-oje eilutėje minimas geležis: „Mes pasiuntėme savo pasiuntinius su aiškiais įrodymais, Mes su jais nuleidome Knygą ir Svarstykles, kad žmonės laikytųsi teisingumo. Ir nuleidome geležį, kuriame yra didelė jėga ir nauda žmonėms.“ Ši eilutė yra pavyzdys, kaip Koranas sujungia dvasinę ir praktinę dimensiją: geležis yra ne tik medžiaga, kuri suteikia žmogui galios, bet ir simbolis teisingumo bei tvarkos.
Sura užbaigiama raginimu tikintiesiems neužkietinti savo širdžių, kaip tai padarė ankstesnės bendruomenės. Priminta, kad Dievas suteikė pranašams, tarp jų ir Jėzui, aiškius įrodymus, tačiau žmonės dažnai iškreipė tiesą. Islamas pristatomas kaip kelio užbaigimas, kurį Dievas skyrė žmonėms išganymui.
Al-Ḥadīd islame turi ypatingą vietą, nes joje susipina kosminiai Dievo šlovinimo vaizdiniai, moraliniai raginimai, istorijos pamokos ir net praktiniai kasdienybės aspektai, kaip geležies reikšmė. Ji dažnai cituojama pabrėžiant dosnumo svarbą, bendruomenės vienybę ir atsakomybę už tikrąją šviesą, kurią žmogus turi nešiotis širdyje.
Al-Ḥadīd
1 eilutė (57:1)
„Visa, kas yra danguje ir žemėje, šlovina Dievą.“
– Pabrėžiama, kad ne tik žmonės, bet ir visa kūrinija liudija Dievą. Musulmonų tradicijoje ši eilutė primena, kad kiekviena gamtos dalelė yra gyva Dievo galiai, o žmogus turi jungtis prie šio kosminio šlovinimo.
2. Al-Ḥadīd 57:2
لَهُ مُلْكُ السَّمَاوَاتِ وَالْأَرْضِ ۖ يُحْيِي وَيُمِيتُ ۖ وَهُوَ عَلَىٰ كُلِّ شَيْءٍ قَدِيرٌ
„Jam priklauso dangų ir žemės valdžia. Jis gyvina ir mirdo, ir Jis yra visagalis.“
– Priminta apie Dievo valdžią gyvybei ir mirčiai.
3. Al-Ḥadīd 57:4
وَهُوَ مَعَكُمْ أَيْنَ مَا كُنتُمْ ۚ وَاللَّهُ بِمَا تَعْمَلُونَ بَصِيرٌ
„Jis yra su jumis, kad ir kur būtumėte. Dievas mato, ką jūs darote.“
– Tikinčiajam suteikiama artumo ir atsakomybės pajauta.
4. Al-Ḥadīd 57:7
آمِنُوا بِاللَّهِ وَرَسُولِهِ وَأَنفِقُوا مِمَّا جَعَلَكُم مُّسْتَخْلَفِينَ فِيهِ ۖ فَالَّذِينَ آمَنُوا مِنكُمْ وَأَنفَقُوا لَهُمْ أَجْرٌ كَبِيرٌ
„Tikėkite Dievu ir Jo Pasiuntiniu ir aukokite iš to, ką Jis jums patikėjo. Tie iš jūsų, kurie tiki ir aukoja, turės didį atlygį.“
– Dosnumas pabrėžiamas kaip tikėjimo išraiška.
5. Al-Ḥadīd 57:10
لَا يَسْتَوِي مِنكُم مَّنْ أَنفَقَ مِن قَبْلِ الْفَتْحِ وَقَاتَلَ … أُو۟لَٰئِكَ أَعْظَمُ دَرَجَةً …
„Nelygūs tie iš jūsų, kurie aukojo ir kovojo prieš Pergalę, ir tie, kurie darė tai po jos… Tie pirmieji yra aukštesni laipsniu.“
– Pagarba ankstyviesiems musulmonams, kurie laikėsi tikėjimo sunkiausiu metu.
6. Al-Ḥadīd 57:12
يَوْمَ تَرَى الْمُؤْمِنِينَ وَالْمُؤْمِنَاتِ يَسْعَىٰ نُورُهُم بَيْنَ أَيْدِيهِمْ وَبِأَيْمَانِهِم …
„Tą dieną tu matysi tikinčiuosius vyrus ir moteris, jų šviesa eis prieš juos ir dešinėje jų pusėje…“
– Tikintieji Teismo dieną bus lydimi šviesos.
7. Al-Ḥadīd 57:13
يَوْمَ يَقُولُ الْمُنَافِقُونَ وَالْمُنَافِقَاتُ … انظُرُونَا نَقْتَبِسْ مِن نُّورِكُمْ …
„Tą dieną veidmainiai vyrai ir moterys sakys: Palaukite mūsų, pasiskolinsime jūsų šviesos…“
– Kontrastas tarp tikinčiųjų šviesos ir veidmainių tamsos.
8. Al-Ḥadīd 57:16
أَلَمْ يَأْنِ لِلَّذِينَ آمَنُوا أَن تَخْشَعَ قُلُوبُهُمْ لِذِكْرِ اللَّهِ …
„Argi dar neatėjo metas tiems, kurie tiki, kad jų širdys nuolankiai prisimintų Dievą?“
– Raginimas atsiverti Dievui ir neužkietinti širdžių.
9. Al-Ḥadīd 57:25
لَقَدْ أَرْسَلْنَا رُسُلَنَا بِالْبَيِّنَاتِ … وَأَنزَلْنَا الْحَدِيدَ فِيهِ بَأْسٌ شَدِيدٌ وَمَنَافِعُ لِلنَّاسِ …
„Mes pasiuntėme savo pasiuntinius su aiškiais įrodymais… Ir nuleidome geležį, kurioje yra didelė jėga ir nauda žmonėms…“
– Geležis minėta kaip Dievo dovana ir teisingumo įrankis.
10. Al-Ḥadīd 57:28
يَا أَيُّهَا الَّذِينَ آمَنُوا اتَّقُوا اللَّهَ وَآمِنُوا بِرَسُولِهِ يُؤْتِكُمْ كِفْلَيْنِ مِن رَّحْمَتِهِ …
„O jūs, kurie tikite, bijokite Dievo ir tikėkite Jo Pasiuntiniu – Jis duos jums dvigubą dalį iš savo gailestingumo…“
– Pažadas tikintiesiems apie ypatingą Dievo malonę.
11 eilutė (57:11)
مَّن ذَا الَّذِي يُقْرِضُ اللَّهَ قَرْضًا حَسَنًا فَيُضَاعِفَهُ لَهُ وَلَهُ أَجْرٌ كَرِيمٌ
„Kas gi suteiks Dievui gražią paskolą, kad Jis ją padaugintų ir suteiktų kilnų atlygį?“
– Čia „paskola Dievui“ reiškia auką Jo kelyje. Islamo tradicija pabrėžia, kad duota iš širdies auka sugrįžta daugybę kartų.
12 eilutė (57:12)
يَوْمَ تَرَى الْمُؤْمِنِينَ وَالْمُؤْمِنَاتِ يَسْعَىٰ نُورُهُم بَيْنَ أَيْدِيهِمْ وَبِأَيْمَانِهِم بُشْرَاكُمُ الْيَوْمَ جَنَّاتٌ تَجْرِي …
„Tą dieną tu matysi tikinčiuosius vyrus ir moteris, jų šviesa eis prieš juos ir dešinėje jų pusėje: Jūsų džiaugsminga žinia šiandien – sodai, pro kuriuos teka upės, kur gyvensite amžinai.“
– Tikintieji Teismo dieną turės šviesą kaip kelrodį, vedantį į rojų.
13 eilutė (57:13)
يَوْمَ يَقُولُ الْمُنَافِقُونَ … انظُرُونَا نَقْتَبِسْ مِن نُّورِكُمْ قِيلَ ارْجِعُوا وَرَاءَكُمْ …
„Tą dieną veidmainiai sakys tikintiesiems: Palaukite mūsų, pasiskolinsime iš jūsų šviesos. Jiems bus atsakyta: Grįžkite atgal ir ieškokite šviesos!“
– Veidmainiai liks be šviesos, nes tikrasis tikėjimas neperduodamas – jis turi gimti širdyje.
14 eilutė (57:14)
يُنَادُونَهُمْ أَلَمْ نَكُن مَّعَكُمْ … قِيلَ بَلَىٰ وَلَٰكِنَّكُمْ فَتَنتُمْ أَنفُسَكُمْ …
„Jie šauks: Argi nebuvome su jumis? Bus atsakyta: Taip, bet jūs sugundėte save, laukėte, abejojote, jus apgavo iliuzijos.“
– Netikintieji primins, kad buvo fiziškai bendruomenėje, bet jų širdys buvo tuščios.
15 eilutė (57:15)
فَالْيَوْمَ لَا يُؤْخَذُ مِنكُمْ فِدْيَةٌ وَلَا مِنَ الَّذِينَ كَفَرُوا …
„Šiandien iš jūsų nebus priimta išpirka, nei iš veidmainių, nei iš netikinčiųjų. Jūsų buveinė – ugnis.“
– Teismo dieną pinigai, įtaka ar pasiteisinimai nebeturi jokios reikšmės.
16 eilutė (57:16)
أَلَمْ يَأْنِ لِلَّذِينَ آمَنُوا أَن تَخْشَعَ قُلُوبُهُمْ لِذِكْرِ اللَّهِ …
„Argi dar neatėjo metas tiems, kurie tiki, kad jų širdys nuolankiai prisimintų Dievą?“
– Garsus raginimas tikintiesiems nebedelsti atsiverti Dievui iš tikrųjų.
17 eilutė (57:17)
اعْلَمُوا أَنَّ اللَّهَ يُحْيِي الْأَرْضَ بَعْدَ مَوْتِهَا …
„Žinokite, kad Dievas atgaivina žemę po jos mirties.“
– Tai metafora, kad Dievas gali atgaivinti ir žmogaus širdį po nuodėmės bei abejingumo.
18 eilutė (57:18)
إِنَّ الْمُصَّدِّقِينَ وَالْمُصَّدِّقَاتِ وَأَقْرَضُوا اللَّهَ قَرْضًا حَسَنًا …
„Tie vyrai ir moterys, kurie aukoja ir duoda Dievui gražią paskolą, jiems bus padauginta ir jie gaus kilnų atlygį.“
– Lygybė tarp vyrų ir moterų pabrėžiama kaip svarbi tikėjimo praktikos dalis.
19 eilutė (57:19)
وَالَّذِينَ آمَنُوا بِاللَّهِ وَرُسُلِهِ أُو۟لَٰئِكَ هُمُ الصِّدِّيقُونَ …
„Tie, kurie tiki Dievu ir Jo pasiuntiniais – jie yra tiesos liudytojai ir kankiniai pas jų Viešpatį. Jiems – atlygis ir šviesa.“
– Dievas iškelia tikruosius tikinčiuosius, kurie savo gyvenimu liudija tiesą.
20 eilutė (57:20)
اعْلَمُوا أَنَّمَا الْحَيَاةُ الدُّنْيَا لَعِبٌ وَلَهْوٌ وَزِينَةٌ … وَفِي الْآخِرَةِ عَذَابٌ شَدِيدٌ وَمَغْفِرَةٌ مِّنَ اللَّهِ …
„Žinokite, kad pasaulio gyvenimas yra tik žaidimas, pramoga, puošmena ir pasididžiavimas turtu bei vaikais. Bet paskutiniajame gyvenime yra ir skaudi bausmė, ir Dievo atleidimas bei pasitenkinimas.“
– Viena garsių eilučių apie laikiną pasaulio prigimtį ir tikrojo gyvenimo – pomirtinio – tikrovę.
21 eilutė (57:21)
سَابِقُوا إِلَىٰ مَغْفِرَةٍ مِّن رَّبِّكُمْ وَجَنَّةٍ عَرْضُهَا كَعَرْضِ السَّمَاءِ وَالْأَرْضِ …
„Lenktyniaukite į Viešpaties atleidimą ir į rojų, kurio plotis kaip dangaus ir žemės, paruoštą tiems, kurie tiki Dievu ir Jo pasiuntiniais. Tai yra didžioji malonė.“
22 eilutė (57:22)
مَا أَصَابَ مِن مُّصِيبَةٍ فِي الْأَرْضِ وَلَا فِي أَنفُسِكُمْ إِلَّا فِي كِتَابٍ مِّن قَبْلِ أَن نَّبْرَأَهَا …
„Nė viena nelaimė neįvyksta žemėje ar jumyse pačiuose, be to, kad ji jau užrašyta Knygoje, dar prieš jai įvykstant. Iš tiesų tai Dievui lengva.“
23 eilutė (57:23)
لِكَيْلَا تَأْسَوْا عَلَىٰ مَا فَاتَكُمْ وَلَا تَفْرَحُوا بِمَا آتَاكُمْ …
„Kad nesielvartautumėte dėl to, kas praėjo, ir nesidžiaugtumėte pernelyg dėl to, kas jums duota. Dievui nepatinka išdidūs ir pasipūtę.“
24 eilutė (57:24)
الَّذِينَ يَبْخَلُونَ وَيَأْمُرُونَ النَّاسَ بِالْبُخْلِ …
„Tie, kurie yra šykštūs ir ragina žmones būti šykščius. Kas nusigręžia – iš tiesų Dievas yra turtingas ir šlovingas.“
25 eilutė (57:25)
لَقَدْ أَرْسَلْنَا رُسُلَنَا بِالْبَيِّنَاتِ وَأَنزَلْنَا مَعَهُمُ الْكِتَابَ وَالْمِيزَانَ لِيَقُومَ النَّاسُ بِالْقِسْطِ … وَأَنزَلْنَا الْحَدِيدَ فِيهِ بَأْسٌ شَدِيدٌ وَمَنَافِعُ لِلنَّاسِ …
„Mes pasiuntėme savo pasiuntinius su aiškiais įrodymais, davėme jiems Knygą ir Svarstykles, kad žmonės laikytųsi teisingumo. Ir nuleidome geležį, kurioje yra didelė jėga ir nauda žmonėms, kad Dievas išbandytų, kas padės Jam ir Jo pasiuntiniams. Dievas yra galingas ir stiprus.“
26 eilutė (57:26)
وَلَقَدْ أَرْسَلْنَا نُوحًا وَإِبْرَاهِيمَ وَجَعَلْنَا فِي ذُرِّيَّتِهِمَا النُّبُوَّةَ وَالْكِتَابَ …
„Mes pasiuntėme Nūhą ir Ibrāhīmą, ir jų palikuonims davėme pranašystę ir Knygą. Kai kurie iš jų buvo vedami tiesos, bet daugelis nusidėjo.“
27 eilutė (57:27)
ثُمَّ قَفَّيْنَا عَلَىٰ آثَارِهِم بِرُسُلِنَا وَقَفَّيْنَا بِعِيسَى ابْنِ مَرْيَمَ … وَرَهْبَانِيَّةً ابْتَدَعُوهَا … فَمَا رَعَوْهَا حَقَّ رِعَايَتِهَا …
„Po jų sekėme savo pasiuntinius ir davėme jiems ‘Īsą, Marijos sūnų. Mes suteikėme jam Evangeliją. Tie, kurie jo sekė, turėjo širdyse užuojautą ir gailestingumą. Jie patys išrado vienuolystę, kurios Mes jiems neįsakėme, tik norėjo pelnyti Dievo palankumą, bet jos neišsaugojo tinkamai. Tiems iš jų, kurie tikėjo, Mes davėme atlygį, bet daugelis iš jų buvo nusidėjėliai.“
28 eilutė (57:28)
يَا أَيُّهَا الَّذِينَ آمَنُوا اتَّقُوا اللَّهَ وَآمِنُوا بِرَسُولِهِ يُؤْتِكُمْ كِفْلَيْنِ مِن رَّحْمَتِهِ وَيَجْعَل لَّكُمْ نُورًا …
„O jūs, kurie tikite, bijokite Dievo ir tikėkite Jo pasiuntiniu – Jis suteiks jums dvigubą dalį iš savo gailestingumo, duos jums šviesą, kuria eisite, ir atleis jums. Dievas yra Atlaidusis, Gailestingasis.“
29 eilutė (57:29)
لِئَلَّا يَعْلَمَ أَهْلُ الْكِتَابِ أَلَّا يَقْدِرُونَ عَلَىٰ شَيْءٍ مِّن فَضْلِ اللَّهِ …
„Kad Rašto žmonės žinotų, jog jie neturi jokios galios Dievo malonei, nes visa malonė yra Jo rankose – Jis ją duoda, kam panorėjęs. Dievas turi didžiulę malonę.“