Kinh Thiên Đạo và Thế Đạo („Dangaus ir Žemės mokymas“ arba „Dangiškasis kelias ir pasaulietinis kelias”) yra vienas svarbiausių Cao Dai religijos šventųjų tekstų, suformuotas XX a. pradžioje Vietname. Pavadinimas jungia du esminius terminus: Thiên Đạo – „Dangaus kelias“ arba „dvasinis mokymas“, ir Thế Đạo – „Žemės kelias“, reiškiantis moralinį ir socialinį gyvenimą. Ši knyga … [Skaityti toliau…]
„Naujai pakrikštyto Jokūbo mokymas“ (lot. Doctrina Jacobi nuper baptizati) yra VII amžiaus krikščioniškas tekstas, leidžiantis pažvelgti į pirmąsias reakcijas į islamo atsiradimą. Šis graikiškas dialogas, sukurtas maždaug 634–640 metais, atsirado vos keliolika metų po Mahometo veiklos ir pirmųjų arabų užkariavimų, todėl yra nepaprastai vertingas kaip istorinis liudijimas apie epochą, kai krikščioniškasis pasaulis dar neturėjo jokio … [Skaityti toliau…]
Tercija (Tertia, apie 9 val.) yra viena iš dieninių Valandų liturgijos valandų, meldžiama ryto viduryje. Ji primena Šventosios Dvasios nužengimą Sekminių dieną ir kviečia tikintįjį prašyti Dievo šviesos bei stiprybės kasdieniams darbams. Tercija nėra ilga ar sudėtinga valanda – tai trumpas sustojimas dienos ritme, padedantis išlaikyti dvasinį budrumą ir Dievo artumo pojūtį. Kaip ir visos … [Skaityti toliau…]
„Maloniausioji knyga“ (Liber Gratissimus) – tai Petro Damiano traktatas, parašytas apie 1052 metus, skirtas vienai iš svarbiausių XI a. Bažnyčios problemų: simonijos klausimui. Šis kūrinys pateikiamas kaip Epistola 40 Damiano laiškų rinkinyje ir yra vienas ankstyviausių bei įtakingiausių tekstų, nagrinėjančių, ar simonijos būdu gauti šventimai laikytini galiojančiais. Šventimai čia reiškia sakramentinį įšventinimą į kunigystę ar … [Skaityti toliau…]
Žodis simonistai (lot. simoniaci) kyla iš biblinio pasakojimo, užfiksuoto Naujojo Testamento Apaštalų darbuose (Actus Apostolorum, 8 skyrius). Istorija mus nukelia į Samariją (Samaria), kur apaštalų Petro ir Jono veiklos laikais (apie 34–37 m. po Kr.) gyveno burtininkas, vardu Simonas Magas (Simon Magus). Pamatęs, kad per apaštalų rankų uždėjimą teikiama Šventoji Dvasia, jis liko apstulbintas šios … [Skaityti toliau…]
Humberto iš Silva Candida (†1061) traktatas Trijų knygų veikalas prieš simonistus (Humbertus cardinalis Silvae-Candidae – Libri III adversus simoniacos) yra vienas svarbiausių XI a. Bažnyčios dokumentų, skirtų kovai su simonija ir pasaulietine įtaka dvasinėms pareigoms. Parašytas apie 1057–1058 m., šis trijų knygų veikalas tapo kertiniu tekstu, formavusiu vėlesnes Grigaliaus VII reformas ir visą investitūros kovos … [Skaityti toliau…]
Pseudo-Udalriko laiškas apie dvasininkų susilaikymą (Pseudo‑Udalrici Epistola de continentia clericorum) – tai XI amžiaus pabaigos anoniminis poleminis laiškas, parašytas kaip reakcija į popiežiaus Grigaliaus VII vykdytas Bažnyčios reformas. Pats pavadinimas rodo, kad tekstas priskiriamas vadinamajai pseudoepigrafinei literatūrai: autorius apsimeta esąs šv. Udalrikas iš Augsburgo (Udalricus Augustensis), tačiau tai neįmanoma nei pagal datas, nei pagal istorines … [Skaityti toliau…]
„Mystici Corporis Christi“ – popiežiaus enciklika apie Bažnyčią kaip mistinį Kristaus Kūną Encikliką Mystici Corporis Christi paskelbė popiežius Pijus XII 1943 m. birželio 29 d., šv. apaštalų Petro ir Pauliaus šventėje. Tai vienas svarbiausių Bažnyčios dokumentų apie jos prigimtį, paskelbtas II pasaulinio karo metu, kai Europa buvo panirusi į smurtą ir chaosą. Mystici Corporis Christi … [Skaityti toliau…]
1906 m. liepos 28 d. popiežius Pijus X paskelbė encikliką Pieni l’animo, skirtą Italijos arkivyskupams ir vyskupams. Šiuo dokumentu jis reagavo į nerimą keliančias tendencijas tarp Italijos dvasininkijos, ypač jaunųjų kunigų, kurie demonstravo nepaklusnumą ir nepriklausomybę nuo bažnytinės hierarchijos. Enciklikos pavadinimas Pieni l’animo iš italų kalbos reiškia „Pilna siela“ arba „Siela pilna“. Lietuviškai šis dokumentas … [Skaityti toliau…]
„Miranda prorsus“ – tai popiežiaus Pijaus XII enciklika, paskelbta 1957 m. rugsėjo 8 d. Romoje, Šv. Petro bazilikoje. Šis dokumentas skirtas aptarti naujųjų komunikacijos priemonių – kino, radijo ir televizijos – poveikį visuomenei ir Bažnyčios misijai. Lotyniškas pavadinimas „Miranda prorsus“ reiškia „Išties nuostabūs“, o lietuviškai ši enciklika dažnai vadinama „Išties nuostabūs dalykai“ arba „Apie komunikacijos … [Skaityti toliau…]
„Le pèlerinage de Lourdes” yra popiežiaus Pijaus XII enciklika, išleista 1957 m. liepos 2 d. Šis dokumentas, skirtas adresuoti tiek Prancūzijos katalikų bendruomenei, tiek visiems krikščioniams, turėjo tikslą atgaivinti dvasinį atsinaujinimą ir priminti apie nepakankamai vertinamą Marijos garbinimo reikšmę. Lietuviškoje tradicijoje šis dokumentas dažnai žinomas kaip „Lourdes piligriminė kelionė” arba „Lourdes piligrimystė”, pabrėžiant gilų dvasinį … [Skaityti toliau…]
Encikliką Pascendi dominici gregis (lot. „Ganydami Viešpaties bandą“) 1907 m. rugsėjo 8 d. paskelbė popiežius Pijus X. Šis dokumentas buvo vienas ryškiausių jo pontifikato veiksmų, nukreiptų prieš modernizmą – intelektualinę srovę, kurią Vatikanas laikė didžiausia grėsme katalikų tikėjimui XX a. pradžioje. Pavadinimas paimtas iš Jono Evangelijos (21:17), kur Jėzus liepia Petrui „ganyti“ savo bandą. Lietuviški … [Skaityti toliau…]