Henry Charles Lea knyga Superstition and Force – lietuviškai Prietarai ir prievarta – yra vienas ankstyviausių ir drąsiausių bandymų moksliškai paaiškinti, kaip prietarai, baimė ir religiniai įsitikinimai formavo viduramžių teisinę sistemą. Tai dokumentinis tyrimas, kuriame Lea analizuoja keturias pagrindines prievartos formas: priesaikos lažybas, teisinę dvikovą, išbandymus (ordeals – ordalijos) ir kankinimą. Knyga atskleidžia, kaip šios … [Skaityti toliau…]
„Daemonologie“ (liet. „Demonologija“) – tai 1597 metais išleistas traktatas, parašytas škotiška-angliška kalba karaliaus James VI (vėliau James I Anglijos) kaip dialogas tarp dviejų veikėjų: skeptiškojo Philomathes ir žinančiojo Epistemon. James rašė šią knygą po asmeninio įsitraukimo į North Berwick raganų teismus 1590–1591 metais, kai audrų metu plaukiant laivu su nuotaka Anne iš Danijos jis pats … [Skaityti toliau…]
„Pagrindinės katalikų maldos“ yra išsamus maldų rinkinys, skirtas tiems, kurie nori gilinti savo dvasinį gyvenimą ir stiprinti ryšį su Dievu. Knygoje pateikiamos pagrindinės maldos, tokios kaip „Tėve mūsų“, „Sveika, Marija“ ir „Garbė Dievui“, kurios yra esminės katalikų tikėjimo dalys. Kiekviena malda pristatoma su aiškiu aprašymu, pabrėžiančiu jos reikšmę, kontekstą ir vietą katalikų liturgijoje. Šis rinkinys … [Skaityti toliau…]
Francesco Maria Guazzo, italų kunigas, priklausęs Ambrosianų kongregacijai (Milano kunigų brolijai), ir žinomas egzorcistas, 1608 metais Milane išleido lotynišką traktatą Compendium Maleficarum. Pilnas barokinis pavadinimas skamba taip: Compendium Maleficarum, ex quo nefandissima in genus humanum philtra et maleficia, adversus Deum et Ecclesiam commissa, eorumque remediorum plena et accurata notitia colligitur (Raganų sąvadas, iš kurio surenkama … [Skaityti toliau…]
Zohar (hebr. זֹהַר, liet. „Švytėjimas“ arba „Spindesys“) yra pagrindinis žydų mistinės tradicijos – Kabalos – tekstas, laikomas šventuoju ir autoritetingiausiu kabalistinės literatūros kūriniu. Tradiciškai priskiriamas II a. rabino Šimono bar Jochai (Rashbi), tačiau šiuolaikiniai mokslininkai, tokie kaip Gershom Scholem, teigia, kad Zohar didžiąja dalimi buvo parašyta XIII a. Ispanijoje kabalisto Mozės de Leono (Moshe de … [Skaityti toliau…]
1945 m. gruodį netoli Egipto kaimelio Nag Hamadi valstietis Muhammadas Ali al-Sammanas, ieškodamas trąšų, rado molinį ąsotį. Jame buvo trylika senovinių odinių kodeksų – atradimas, tapęs viena didžiausių XX a. archeologinių sensacijų. Ši vadinamoji Nag Hamadžio biblioteka apima apie 52 traktatus koptų kalba, parašytus IV a., bet atspindinčius dar II–III a. gnostinę tradiciją. Tryliktojo kodekso … [Skaityti toliau…]
Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai šventė, dažnai vadinama Gandrinėmis, švenčiama kovo 25 dieną. Ši šventė žymi vieną iš svarbiausių įvykių krikščioniškoje tikėjimo tradicijoje – momentą, kai angelas Gabrielius apsireiškė Marijai ir pranešė, kad ji pradės Sūnų, kuris bus Dievo Sūnus. Šis įvykis laikomas Dievo įsikūnijimo pradžia ir prasidėjimu, kai Dievas tapo žmogumi per Jėzaus Kristaus … [Skaityti toliau…]
Tiesos evangelija – vienas garsiausių ir giliausių gnostinių kūrinių, rastų Nag Hamadžio rankraštyne Egipte 1945 m. Originalus pavadinimas koptų kalba – Evangelion tēs Alētheias (Ⲉⲩⲁⲅⲅⲉⲗⲓⲟⲛ ⲧⲏⲥ ⲁⲗⲏⲑⲉⲓⲁⲥ), lotyniškai – Evangelium Veritatis, angliškai – The Gospel of Truth. Kūrinys parašytas graikų kalba II amžiuje po Kristaus, tikėtina, vieno iš Valentino – gnostiko, gyvenusio Romoje apie 140 … [Skaityti toliau…]
Trimorfė Protennoja (kopt. ⲧⲣⲓⲙⲟⲣⲫⲟⲥ ⲡⲣⲟⲧⲉⲛⲛⲟⲓⲁ; liet. Trigubos prigimties Pirmoji Mintis; tarptautinis mokslinis pavadinimas Trimorphic Protennoia) laikomas vienu iš meniškiausių, labiausiai išgrynintos teologinės minties tekstų Nag Hammadi bibliotekoje. Jis išliko vienintelėje koptiškoje kopijoje (NHC XIII,1), užrašytoje maždaug IV amžiuje. Originalas buvo graikiškas, datuojamas II amžiaus pabaiga arba III amžiaus pradžia. Protennoia (gr. Πρωτέννοια) – tai graikiškas … [Skaityti toliau…]
„Pascendi Dominici Gregis“ yra popiežiaus Pijaus X enciklika, paskelbta 1907 m. rugsėjo 8 d. Ši enciklika yra vienas iš svarbiausių dokumentų Katalikų Bažnyčios istorijoje, nes ji griežtai pasmerkė modernizmo ereziją, kuri tuo metu plito tarp tam tikrų teologų ir mąstytojų. Enciklikoje Pijus X išreiškė didelį susirūpinimą dėl šiuolaikinių idėjų, kurios, jo nuomone, kėlė grėsmę tradiciniam … [Skaityti toliau…]
Mirtis – geriausia išeitis? NE! Gyvenime kiekvienas žmogus susiduria su sunkumais, kurie kartais atrodo nepakeliami. Skausmas, neviltis ir beprasmybės jausmas gali užvaldyti širdį, vedant į mintis apie mirtį kaip galimą išsilaisvinimą. Tačiau ar mirtis tikrai yra išeitis? Ar pasitraukimas iš gyvenimo išsprendžia problemas, ar tiesiog palieka neišspręstų klausimų dar didesnį šešėlį? Savęs sunaikinimas nėra sprendimas. … [Skaityti toliau…]
„Fusus al-Hikam“ (فصوص الحكم) – tai vienas giliausių ir labiausiai mistinių islamo filosofijos kūrinių, kurio pavadinimas reiškia „Išminties brangakmeniai“, pažodžiui – „Išminties įdėklai“ arba „Išminties brangakmenių įstatai“. Jį apie 1230 m. parašė Muhyiddin Ibn Arabi (1165–1240 m.), garsus andalūzų sufijų mąstytojas, poetas ir mistikas, kurį vėliau vadino aš-Šaich al-Akbar – „Didysis Mokytojas“. Šis veikalas laikomas … [Skaityti toliau…]