Encikliką Mater et Magistra paskelbė popiežius Jonas XXIII 1961 m. gegužės 15 d., minint 70-ąsias Rerum Novarum metines. Tai buvo penktoji jo enciklika, kuria jis siekė atnaujinti Bažnyčios socialinį mokymą, atsižvelgiant į tuo metu vykstančius pasaulinius pokyčius. Enciklikos pavadinimas Mater et Magistra reiškia „Motina ir Mokytoja“. Lietuviškai ji dažnai vadinama „Motina ir Mokytoja“ arba „Apie … [Skaityti toliau…]
„Humanum genus“ – tai popiežiaus Leono XIII enciklika, paskelbta 1884 m. balandžio 20 d., kurios pagrindinis tikslas buvo pasmerkti laisvąją masoneriją bei kitus panašius slaptus judėjimus, kaip prieštaraujančius krikščionybei ir visuomenės moraliniam pamatui. Lotyniškas pavadinimas Humanum genus pažodžiui reiškia „Žmonių giminė“. Lietuviškai šią encikliką galima rasti pavadinimu „Žmonijos kilmė“, „Žmonių giminė“ arba „Žmonių pasaulis“, tačiau … [Skaityti toliau…]
1921 m. sausio 6 d. popiežius Benediktas XV paskelbė encikliką Sacra Propediem, skirtą paminėti Trečiojo Pranciškaus Ordino (Ordo Franciscanus Saecularis) įkūrimo 700 metų jubiliejų. Šis dokumentas buvo adresuotas visiems Katalikų Bažnyčios hierarchams, siekiant atkreipti dėmesį į pasauliečių vaidmenį Bažnyčios gyvenime ir skatinti jų įsitraukimą į dvasinį tobulėjimą bei visuomenės atnaujinimą. Lietuviškai ši enciklika dažnai vadinama … [Skaityti toliau…]
Encikliką Mysterium Fidei paskelbė popiežius Paulius VI 1965 m. rugsėjo 3 d., likus kelioms savaitėms iki paskutinės Vatikano II Susirinkimo sesijos pradžios. Tai buvo trečioji jo enciklika, skirta Eucharistijos slėpiniui – vienam iš svarbiausių katalikų tikėjimo aspektų. Enciklikos pavadinimas Mysterium Fidei reiškia „Tikėjimo slėpinys“. Lietuviškai ji dažnai vadinama „Apie Eucharistijos doktriną ir garbinimą“. Šis dokumentas … [Skaityti toliau…]
1921 m. birželio 29 d. popiežius Benediktas XV paskelbė encikliką Fausto appetente die, skirtą 700-osioms šv. Dominyko mirties metinėms paminėti. Tai buvo viena iš kelių enciklikų, kurias šis popiežius paskyrė žymiems krikščionybės istorijos veikėjams, norėdamas ne tik pagerbti jų atminimą, bet ir priminti Bažnyčiai apie jų paliktą dvasinį paveldą bei gyvą aktualumą. Šv. Dominykas, gyvenęs … [Skaityti toliau…]
1922 m. gruodžio 23 d. popiežius Pijus XI paskelbė savo pirmąją encikliką Ubi arcano Dei consilio, kurios pavadinimas reiškia „Dievo slėpiningu nutarimu“. Šis dokumentas pasirodė vos keliais mėnesiais po jo išrinkimo į Petro Sostą ir tapo aiškiu ženklu, kuria kryptimi ketinama vesti Bažnyčią – tai buvo ne vien doktrininė gairė, bet ir gili politinė bei … [Skaityti toliau…]
„Officio Sanctissimo“ – tai popiežiaus Leono XIII enciklika, paskelbta 1887 m. gruodžio 22 d., adresuota Bavarijos vyskupams, sprendžiant jautrius Bažnyčios santykių su Vokietijos valstybe klausimus. Enciklika paskelbta po ilgai trukusios Kultūrkampf (kultūrinės kovos) epochos, kai Otto von Bismarcko vadovaujama Vokietijos valdžia siekė apriboti Katalikų Bažnyčios įtaką. Lotyniškas pavadinimas Officio Sanctissimo pažodžiui reiškia „Švenčiausios tarnystės pareiga“ … [Skaityti toliau…]
Jono Paulius II, vienas žymiausių XX amžiaus popiežių, savo enciklikose daug dėmesio skyrė teologinėms temoms, tarp jų ir Dievo Trejybei. Šios temos svarba atsispindi įvairiuose dokumentuose, įskaitant enciklikas „Redemptor Hominis“, „Dives in misericordia“ ir „Dominum et vivificantem“, kurios apibrėžia Bažnyčios mokymą apie Dievo Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios veikimą. Pirmoji enciklika, „Redemptor Hominis“, daugiausia dėmesio … [Skaityti toliau…]
Encikliką „Ubi Primum“ 1740 m. gruodžio 3 d. paskelbė popiežius Benediktas XIV (tikrasis vardas Prospero Lorenzo Lambertini). 1740 m. Benediktas XIV tapo popiežiumi po sudėtingų rinkimų. Pasaulis ir Bažnyčia tuo metu susidūrė su daugeliu problemų: religiniu abejingumu, vyskupų pareigų apleidimu ir augančia pasaulietinės valdžios įtaka. Popiežius norėjo kreiptis į visus vyskupus ir priminti jų atsakomybę … [Skaityti toliau…]
Encikliką Diuturnum illud paskelbė popiežius Leonas XIII 1881 m. gegužės 15 d. Tai vienas pirmųjų jo dokumentų, nagrinėjančių valdžios prigimtį ir krikščioniškos visuomenės sandarą, rašytas tuo metu, kai Europoje stiprėjo liberalios ir sekuliarios idėjos. Lietuviški pavadinimo variantai XIX a. pabaiga – laikotarpis, kai daugelyje Europos šalių silpnėjo Bažnyčios įtaka, o valstybės darėsi vis labiau sekuliarios, … [Skaityti toliau…]
1924 m. sausio 18 d. paskelbta popiežiaus Pijaus XI enciklika Maximam gravissimamque žymi svarbų posūkį Prancūzijos Katalikų Bažnyčios istorijoje. Ji buvo atsakas į 1905 m. Prancūzijoje priimtą įstatymą, atskyrusį Bažnyčią nuo valstybės, ir siekė atkurti Bažnyčios teisinį statusą šalyje. 1905 m. įstatymas panaikino 1801 m. Konkordatą, kuris reguliavo Bažnyčios ir valstybės santykius. Naujas įstatymas nacionalizavo … [Skaityti toliau…]
1925 m. gruodžio 11 d. popiežius Pijus XI paskelbė encikliką Quas primas, kuria įsteigė Kristaus Karaliaus šventę. Ši enciklika buvo atsakas į augantį sekuliarizmą ir nacionalizmą, siekiant priminti apie Kristaus valdžią ne tik dvasiniame, bet ir visuomeniniame gyvenime. Po Pirmojo pasaulinio karo Europa išgyveno didelius politinius ir socialinius pokyčius. Žlugo senosios monarchijos, kilo naujos ideologijos, … [Skaityti toliau…]