Jėzaus Kristaus pastarųjų dienų Šventųjų bažnyčia

Jėzaus Kristaus pastarųjų dienų Šventųjų bažnyčia, kartais dar vadinama mormonų bažnyčia, yra religinė bendruomenė, kuri save laiko Jėzaus Kristaus bažnyčios atkūrimu žemėje. Jos doktrinos ir praktikos pagrįstos Biblija, Mormono knyga bei kitais šventais tekstais, kuriuos jos nariai laiko dieviškai įkvėptais. Bažnyčia siekia ugdyti tikinčiuosius per tikėjimą, tarnystę ir šventąjį gyvenimą.

Bažnyčios pradžia siejama su Džozefu Smitu, kuris, pagal bendruomenės mokymą, 1820 metais patyrė apreiškimą. Pasak Smito, jis pamatė Dievą Tėvą ir Jo Sūnų Jėzų Kristų, kurie pavedė jam atkurti tikrąją Bažnyčią. Šis įvykis tapo kertiniu Bažnyčios istorijos momentu. Vėliau Džozefas Smitas teigė gavęs aukso plokštes, ant kurių buvo užrašyta Mormono knyga – tekstas, laikomas ankstyvųjų Amerikos gyventojų istorijos ir jų tikėjimo liudijimu.

Mormono knyga yra vienas iš esminių šaltinių, formuojančių šios bažnyčios teologiją. Šioje knygoje kalbama apie Jėzų Kristų kaip viso žmonijos Atpirkėją, pabrėžiama tikėjimo ir atgailos svarba. Joje taip pat akcentuojamas žmogaus gyvenimo tikslas – grįžti pas Dievą ir gyventi pagal Jo valią. Cituojant iš Mormono knygos: „Ateikite pas Kristų ir būkite tobuli Jame, ir mylėkite Dievą visa savo širdimi, galia, protu ir jėgomis“ (Mormono knyga, Moronis 10:32).

Bažnyčios teologija pabrėžia atpirkimo svarbą, tikėjimo, atgailos, krikšto ir Šventosios Dvasios dovanų priėmimą. Tai yra esminiai išgelbėjimo elementai, kurie padeda žmogui siekti dvasinio tobulumo. Šventimų sistema yra svarbi bendruomenės gyvenimo dalis. Per šiuos ritualus siekiama žmogų paruošti amžinajam gyvenimui, tuo pačiu stiprinant ryšį su Dievu. Cituojant Naująjį Testamentą, kurį taip pat pripažįsta Bažnyčia: „Jei kas neatgims iš vandens ir Dvasios, negalės įeiti į Dievo karalystę“ (Jono 3:5).

Vienas iš bendruomenės bruožų yra jos misionieriška veikla. Nariai aktyviai skelbia savo tikėjimą visame pasaulyje, laikydami tai tiesiogine Kristaus įsakymo „eikite ir darykite mano mokiniais visų tautų žmones“ (Mato 28:19) vykdymo išraiška. Misionierių darbas yra grindžiamas pasiryžimu skleisti Evangelijos mokymus, padedant žmonėms suprasti Dievo planą jų gyvenimui.

Religijos praktikoje daug dėmesio skiriama šeimos svarbai. Tikima, kad šeima yra dieviškos tvarkos centras ir pagrindinė aplinka, kurioje žmogus ugdo savo tikėjimą ir moralines vertybes. Šeimos ryšiai, pagal jų tikėjimą, tęsiasi amžinybėje. Tam tikslui šventyklose vykdomos apeigos, leidžiančios šeimoms būti sujungtoms ne tik šiam gyvenimui, bet ir po mirties.

Jėzaus Kristaus Pastarųjų Dienų Šventųjų Bažnyčia savo veiklą grindžia ne tik dvasiniais principais, bet ir stipriu socialiniu angažavimu. Bendruomenės nariai dalyvauja humanitarinėse ir labdaros veiklose, siekdami padėti stokojantiems. Tokia veikla atspindi Kristaus mokymus apie meilę artimui ir tarnystę. Apaštalas Paulius savo laiškuose rašė: „Kas myli savo artimą, tas įvykdo įstatymą“ (Romiečiams 13:8).

Bažnyčios struktūra yra organizuota hierarchiniu principu. Joje veikia Pranašo, Apaštalų tarybos ir kitų vadovų sistema, kurią, pagal jų tikėjimą, tiesiogiai vadovauja Jėzus Kristus. Tokia organizacija padeda užtikrinti vieningumą ir doktrininį vientisumą tarp įvairių pasaulio bendruomenių.

Bažnyčios veikla siekia įkvėpti žmones gyventi dorai, ugdyti savo tikėjimą ir siekti amžinojo gyvenimo. Ji kviečia visus žmones priimti Evangeliją, gyventi pagal Kristaus mokymus ir siekti dvasinio atsinaujinimo. Ši bendruomenė pabrėžia, kad gyvenimas pagal tikėjimą yra kelias, vedantis į amžinąją ramybę ir džiaugsmą Dievo akivaizdoje. Kaip sakoma Evangelijoje: „Aš atėjau, kad jie turėtų gyvenimą, kad apsčiai jo turėtų“ (Jono 10:10).

Jėzaus Kristaus Pastarųjų Dienų Šventųjų Bažnyčios tikėjimo straipsniai yra oficialus šios bendruomenės tikėjimo apibendrinimas, sudarytas Džozefo Smito. 13 straipsnių:

  1. Mes tikime Dievu, amžinuoju Tėvu, Jo Sūnumi Jėzumi Kristumi ir Šventąja Dvasia.
  2. Mes tikime, kad žmonės bus nubausti už savo pačių nuodėmes, o ne už Adomo nusikaltimą.
  3. Mes tikime, kad Kristaus atpirkimo dėka visas žmonijos giminė gali būti išgelbėta, jei paklus Evangelijos įstatymams ir apeigoms.
  4. Mes tikime, kad pirmieji Evangelijos principai ir apeigos yra: pirmiausia tikėjimas Viešpačiu Jėzumi Kristumi; antra, atgaila; trečia, krikštas panardinant nuodėmių atleidimui; ketvirta, rankų uždėjimas Šventosios Dvasios dovanai gauti.
  5. Mes tikime, kad žmogus privalo būti pašauktas Dievo per pranašavimą ir rankų uždėjimą tų, kurie turi įgaliojimus, kad galėtų skelbti Evangeliją ir tarnauti jos apeigose.
  6. Mes tikime tą pačią organizaciją, kuri egzistavo pirmykštėje bažnyčioje, t. y., apaštalus, pranašus, piemenis, mokytojus, evangelistus ir t. t.
  7. Mes tikime dovanomis: kalbomis, pranašavimu, apreiškimais, regėjimais, gydymo, aiškinimo ir t. t.
  8. Mes tikime, kad Biblija yra Dievo žodis, jei ji teisingai išversta; mes taip pat tikime, kad Mormono knyga yra Dievo žodis.
  9. Mes tikime viskuo, ką Dievas apreiškė, viskuo, ką Jis dabar apreiškia, ir mes tikime, kad Jis dar daug ką apreiškia, susijusio su Dievo karalyste.
  10. Mes tikime tiesioginiu Izraelio surinkimu ir dešimties giminių sugrįžimu; kad Sionas (Naujoji Jeruzalė) bus pastatytas Amerikos žemėje; kad Kristus asmeniškai valdys žemę; ir kad žemė bus atnaujinta ir gaus savo pašlovintą būseną.
  11. Mes reikalaujame privilegijos garbinti Visagalį Dievą pagal savo pačių sąžinės diktatą ir leidžiame visiems žmonėms turėti tokią pačią privilegiją: garbinti, kaip, kur ar ką jie nori.
  12. Mes tikime, kad turime būti pavaldūs karaliams, prezidentams, valdovams ir teisėjams, pripažindami, gerbdami ir remdami įstatymus.
  13. Mes tikime, kad turime būti sąžiningi, tikintys, skaistūs, dosnūs, dori, dorybingi ir daryti gera visiems žmonėms; tikime, kad viską galime ištverti, viskuo tikėti, visko tikėtis ir būti pasirengę viskam, kas teisu. Jei yra kas dorybinga, gražu, gera ar šlovinga, to mes siekiame.