1913 metais išleista Sigmundo Freudo knyga „Totemas ir tabu“ – vienas drąsiausių ir labiausiai ginčytinų jo darbų. Tai nebe vien psichoanalizės klinikinė studija, o antropologinis-filosofinis veikalas, kuriame Freudas mėgina paaiškinti religijos, moralės ir visuomenės ištakas per Edipo komplekso prizmę. Knyga sudaryta iš keturių esė, išspausdintų 1912–1913 m. žurnale „Imago“, o vėliau sujungtų į vieną leidinį. … [Skaityti toliau…]
An-Nasr – tai 110-oji Korano sura, turinti tik tris eilutes, bet savo turiniu laikoma viena svarbiausių, nes simboliškai žymi islamo misijos užbaigimą ir pranašo Mahometo žemiškojo gyvenimo pabaigos artėjimą. Pavadinimas An-Nasr reiškia „Pergalė“ arba „Dievo pagalba“. Kai kurie aiškintojai ją vadina „sura apie atsisveikinimą“ (Sūrat al-Wadā‘), nes ji buvo apreikšta paskutiniais pranašo gyvenimo metais, kai … [Skaityti toliau…]
Sūrah Al-Kāfirūn („Netikintieji“) yra viena trumpiausių, bet kartu ir reikšmingiausių Korano surų, turinti šešias eilutes. Ji priskiriama Mekos laikotarpiui, kuomet pranašas Muhammadas dar tik pradėjo skelbti islamo žinią, o Mekos pagonys bandė rasti kompromisą tarp savo politeistinės religijos ir naujojo tikėjimo. Tradicija pasakoja, kad pagonių vadovai siūlė pranašui: vienus metus jie garbins jo Viešpatį, o … [Skaityti toliau…]
At-Talaq yra šešiasdešimt penktoji Korano sura, turinti dvylika eilučių. Jos pavadinimas reiškia „Skyrybos“. Tai viena iš medinietiškų surų, kurioje aptariamos šeimos, santuokos ir moralinės atsakomybės temos. Ji buvo apreikšta tuo laikotarpiu, kai musulmonų bendruomenė jau turėjo savąją teisinę ir socialinę struktūrą, todėl sura reglamentuoja skyrybų procesą, išlaikymo, laukimo ir pagarbos principus tarp vyro ir moters. … [Skaityti toliau…]
At-Tawba yra devintoji Korano sura, turinti 129 eilutes. Jos pavadinimas reiškia „Atgaila“. Tai viena iš vėlyvųjų medinietiškų surų, apreikšta po kovų laikotarpio, kai islamo bendruomenė buvo tapusi stipri politine ir dvasine jėga. Ji išsiskiria tuo, kad prasideda be tradicinės maldos formulės Bismillāh ar-Raḥmān ar-Raḥīm („Vardan Dievo, Gailestingojo, Gailestingo“). Klasikiniai aiškintojai sako, kad taip yra todėl, … [Skaityti toliau…]
Al-Mu’minūn yra 23-ioji Korano sura, priklausanti mekiečių apreiškimams, sudaryta iš 118 ajatų. Pavadinimas reiškia „Tikintieji“ ir paimtas iš pirmosios eilutės, kurioje paskelbiama, kad tikintieji yra laimėtojai. Tai viena iš tų surų, kuriose Koranas labai išsamiai aprašo tikrojo tikinčiojo bruožus, žmogaus sukūrimą, gyvenimo trapumą, pranašų misiją bei Paskutiniojo Teismo dieną. Sura prasideda laimės pažadu tikintiesiems. Jie … [Skaityti toliau…]
Al-Qaṣaṣ yra 28-oji Korano sura, turinti 88 ajatų. Pavadinimas reiškia „Pasakojimai“ arba „Istorijos“ ir kilęs iš 25-ajame ajate esančio žodžio qasasa („papasakojo“). Tai mekiečių laikotarpio sura (išskyrus keletą mediniečių ajatų), kurios centre – Mozės (arab. Mūsā) gyvenimo istorija, jo pašaukimas ir kova su faraonu. Sura prasideda mistiniais raidžių simboliais „Tā Sīn Mīm“ – vienais iš … [Skaityti toliau…]
Sūra Yā Sīn (arab. يس) – 36-oji Korano sūra, Mekos laikotarpio vidurys (apie 615–620 m.). Ji turi 83 ajatus ir yra viena dažniausiai skaitomų, atmintinai mokomų ir mirusiesiems dedikuojamų surų visame musulmonų pasaulyje. Pranašas Muchammedas sakė:„Kiekvienas dalykas turi širdį, o Korano širdis – Yā Sīn.“ Kodėl ji vadinama „Korano širdimi“? Trumpas turinys skyriais 1–12 ajatai … [Skaityti toliau…]
„Religijos mokslų atgaivinimas“ (arab. Iḥyā’ ‘Ulūm ad-Dīn) – tai monumentalus XI a. pabaigos (rašytas maždaug 1096–1102 m.) traktatas, kuriame Al-Ghazali (1058–1111) atliko grandiozinę islamo intelektualinio paveldo sintezę, sujungdamas ortodoksinę teisę (fiqh), dogminę teologiją (kalam) ir dvasinį sufijų misticizmą (tasawwuf). Kūrinys, kurį sudaro 40 knygų, suskirstytų į keturias dalis, veikia kaip išsamus žmogaus gyvenimo vadovas. Pirmoji … [Skaityti toliau…]
Sūra Yūnus (arab. يونس) – 10-oji Korano sura, sudaryta iš 109 ajatų. Ji priskiriama Mekos laikotarpiui, greičiausiai vėlyvajam (apie 620–622 m.). Pavadinta pranašo Yūnus vardu (Biblijoje – Jonas), nors apie jį kalbama tik viename ajate – 98-ajame. Musulmonai ją vadina viena gražiausių ir „psichologiškiausių“ Mekos surų: čia labai daug apie žmogaus sielą, baimę, viltį, atgailą … [Skaityti toliau…]
Fussilat – tai keturiasdešimt pirmasis Korano skyrius, priklausantis mekietiškųjų surų grupei. Jos pavadinimas reiškia „Aiškiai išdėstyta“ arba „Išsamiai paaiškinta“, nes pirmosios eilutės teigia, kad šis Apreiškimas yra aiškiai išskirstytas eilutėmis ir žodžiais, kad žmonės suprastų Dievo valią. Surą sudaro 54 eilutės, ir ji priklauso ankstyvajam islamo laikotarpiui, kai pranašas Mahometas dar skelbė savo žinią Mekos … [Skaityti toliau…]
Orfėjiškosios giesmės (angl. Orphic Hymns, sen. gr. Orphikoí hýmnoi) – tai 87 anoniminių religinių eilėraščių rinkinys, sukurtas vėlyvuoju helenizmo laikotarpiu arba pirmaisiais Romos imperijos amžiais (tikėtina, II–III a. po Kr.). Nors tradiciškai autorystė priskiriama mitiniam dainiui Orfėjui (Orpheús), mokslininkai sutaria, kad kūriniai yra kolektyvinis darbas, skirtas orfinėms misterijoms ir kulto apeigoms. Kiekviena giesmė yra dedikuota … [Skaityti toliau…]