Skaičius 4 daugelyje religijų simbolizuoja visatą, tvarką, stabilumą ir dažnai yra susijęs su gamtos ciklais bei pasaulio kryptimis. Šis skaičius dažnai pasirodo religiniuose tekstuose, ritualuose ir simbolikoje, ypač judaizme, krikščionybėje, budizme ir hinduizme. Jis žymi pilnatvę laikiname pasaulyje, struktūrą, kurią Dievas ar kosminė tvarka suteikia kūrinijai.
Filonas Aleksandrietis veikale „Apie pasaulio sukūrimą“ (De Opificio Mundi, skyriai 15–16) aiškina ketvertą kaip tobulą skaičių, glaudžiai susijusį su dangaus puošyba ir harmonija. Jis rašo: „Štai kodėl žemė davė vaisių ir žolelių dar prieš tai, kai Dievas ėmė puošti dangų. Vėliau dangus buvo išpuoštas pagal tobulą skaičių – keturis. Ir jei kas nors šį skaičių pavadintų tobulos dešimties pradžia ir šaltiniu, jis neklystų. Nes tai, kas dešimt yra iš tikrųjų, keturi yra galimybėje – bent jau jei skaičiai nuo vieneto iki keturių sudedami iš eilės, jie sudaro dešimt, kuri yra begalybės skaičiaus riba, aplink kurią visi skaičiai sukasi tarsi aplink tikslą.“ Toliau Filonas pabrėžia muzikinę ketverto prasmę: „Be to, skaičius keturi apima muzikos harmonijos principus: ketvirtines, penktines, diapazoną ir dvigubą diapazoną, iš kurio kyla tobuliausia harmonijos sistema. Ketvirtinės santykis yra keturi prie trijų; penktinės – trys prie dviejų; diapazonas – dvigubas santykis; o dvigubas diapazonas – keturgubas santykis. Visi šie santykiai telpa skaičiuje keturi.“ Ši interpretacija rodo ketvertą kaip kosminės tvarkos pagrindą, jungiantį matematiką su dieviškąja kūrinija.
Judaizmas
Skaičius 4 judaizme turi reikšmingą simboliką, ypač susijusią su Pesachu (žydų Velykomis) ir pasaulio struktūra:
- Keturi klausimai (Ma Nishtana), kuriuos vaikai užduoda per Pesacho sederį. Šie klausimai – „Kodėl ši naktis skiriasi nuo visų kitų?“ – simbolizuoja žydų išsilaisvinimo iš Egipto vergovės svarbą, primindami keturis išlaisvinimo etapus.
- Keturi sūnūs, apie kuriuos pasakojama Hagadoje per Pesacho sederį – išminčius, nedoras, paprastas ir tas, kuris nežino, kaip klausti. Kiekvienas sūnus simbolizuoja skirtingą požiūrį į religiją, istoriją ir Dievo sandorą.
- Keturi pasaulio kampai – žydų tradicijoje, kaip ir kitose kultūrose, pasaulis vaizduojamas kaip turintis keturias pagrindines kryptis (šiaurę, pietus, rytus, vakarus), kas simbolizuoja Dievo viešpatavimą visame pasaulyje. Tai matoma maldose, kur minimos keturios vėjo kryptys, ir talite su keturiais kutais (tzitzit), primenančiais Dievo įsakymus.
- Keturi raidės Dievo varde (Tetragramatonas – YHWH) – nors ne visada akcentuojama, bet kabalistinėje tradicijoje ketvertas siejamas su dieviškąja pilnatve.
Krikščionybė
Krikščionybėje skaičius 4 dažnai simbolizuoja žemiškąjį pasaulį ir kūriniją:
- Keturi evangelistai – Matas, Morkus, Lukas ir Jonas – kiekvienas parašė vieną iš keturių Evangelijų, kurios skelbia Jėzaus Kristaus gyvenimą, mokymus ir prisikėlimą. Jie vaizduojami su keturiais simboliais: žmogus (Matas), liūtas (Morkus), jautis (Lukas), erelis (Jonas), remiantis Ezechielio regėjimu (Ez 1,10) ir Apreiškimo knyga (Apr 4,7).
- Keturi pasaulio kampai taip pat pasirodo Biblijoje, pavyzdžiui, Apreiškimo Jonui knygoje (Apr 7:1), kur aprašoma, kad keturi angelai laiko keturis vėjus iš keturių žemės kampų – Dievas valdo visas pasaulio kryptis.
- Keturi žvėrys pasirodo Apreiškimo knygoje ir simbolizuoja keturias pasaulio jėgas ar karalystes (dažnai interpretuojamos kaip Babilonas, Persija, Graikija, Roma). Šv. Irenėjus „Adversus Haereses“ (V, 30) sieja juos su keturiomis evangelijomis.
- Keturi elementai (ugnis, oras, vanduo, žemė) viduramžių krikščioniškoje simbolikoje žymi kūrinijos pilnatvę, remiantis graikų filosofija.
Budizmas
Budizme skaičius 4 turi ypatingą reikšmę dėl Keturių taurių tiesų, kurios yra pagrindinis Budos mokymas:
- Keturi taurūs mokymai: 1) Gyvenimas yra kančia (Dukkha), 2) Kančios priežastis yra troškimas (Samudaya), 3) Kančią galima įveikti nutraukiant troškimą (Nirodha), 4) Kelias į kančios įveikimą yra Kilnusis aštuongubas kelias (Magga). Šios keturios tiesos, paskelbtos pirmoje Budos kalboje Benareso elnių parke (Dhammacakkappavattana Sutta, Samyutta Nikaya 56.11), sudaro pagrindą budizmo mokymams ir praktikai, padedančiai pasiekti nušvitimą ir išsivaduoti iš kančios.
- Keturi kilnumo etapai (stream-entry, once-return, non-return, arahantship) žymi kelią į nirvaną.
- Keturi neriboti būviai (brahmaviharos): meilė (metta), gailestingumas (karuna), džiaugsmas (mudita), lygiavertiškumas (upekkha).
Hinduizmas
Hinduizme skaičius 4 taip pat turi svarbią simboliką:
- Keturi Vedos: Rigveda (himnai), Samaveda (giesmės), Yajurveda (ritualai), Atharvaveda (burtai) – tai svarbiausi šventieji tekstai, kuriuose užrašyti pagrindiniai hinduizmo mokymai, sudarantys Šruti.
- Keturi gyvenimo etapai (Ašramai) – pagal „Manusmriti“ ir Dharmšastras, žmogaus gyvenimas padalintas į keturis pagrindinius etapus: 1) studentystės laikotarpis (Brahmacharya), 2) šeimos gyvenimas (Grihastha), 3) atsiskyrėlio gyvenimas (Vanaprastha), 4) atsisakymas pasaulietinių troškimų (Sannyasa).
- Keturi pagrindiniai siekiai (Purusharthas): Dharma (moralinis priesakas), Artha (turtas ir klestėjimas), Kama (malonumas ir troškimai), Moksha (išsivadavimas iš samsaros).
- Keturi jugos (amžiai): Satya, Treta, Dvapara, Kali – kosminiai ciklai.
Kitos religijos ir kultūros
- Kinų filosofijoje ir daoizme skaičius 4 yra susijęs su keturiomis pasaulio kryptimis, keturiais sezonais (pavasaris, vasara, ruduo, žiema) ir keturiais simboliniais gyvūnais (žydras drakonas, baltas tigras, raudonas feniksas, juodas vėžlys). Tačiau kinų kultūroje skaičius 4 taip pat gali turėti neigiamą konotaciją, nes jis skamba panašiai kaip žodis „mirtis“ (si), tad vengiamas pastatuose.
- Senovės Egipte keturios pasaulio kryptys ir keturios gamtos jėgos (vanduo, oras, žemė, ugnis) dažnai buvo naudojamos kaip pasaulio tvarkos simbolis; keturi Horuso sūnūs saugojo mumijas keturiose pusėse.
- Islamo tradicijoje keturi archangelai (Jibril, Mikail, Israfil, Azrail) ir keturi kalifai po Mahometo.
- Amerikos indėnų kultūrose keturios kryptys ir keturi elementai žymi medicinos ratą.
Skaičius 4 religijose ir kultūrose simbolizuoja pasaulio tvarką, kūriniją, pilnatvę ir stabilumą. Jis pasireiškia kaip visatos struktūros simbolis – su keturiomis kryptimis, keturiais gyvenimo etapais ar pagrindinėmis tiesomis, ir yra pagrindinis elementas, per kurį perteikiamos esminės religijų pasaulėžiūros ir tikėjimo tiesos. Nuo Filono muzikinės harmonijos iki Budos tiesų – ketvertas visada žymi ribotą, bet tobulą žemės pilnatvę prieš amžinybę.