„Religijos mokslų atgaivinimas“ (arab. Iḥyā’ ‘Ulūm ad-Dīn) – tai monumentalus XI a. pabaigos (rašytas maždaug 1096–1102 m.) traktatas, kuriame Al-Ghazali (1058–1111) atliko grandiozinę islamo intelektualinio paveldo sintezę, sujungdamas ortodoksinę teisę (fiqh), dogminę teologiją (kalam) ir dvasinį sufijų misticizmą (tasawwuf). Kūrinys, kurį sudaro 40 knygų, suskirstytų į keturias dalis, veikia kaip išsamus žmogaus gyvenimo vadovas. Pirmoji … [Skaityti toliau…]
Sura „Fatir“ – tai trisdešimt penktasis Korano skyrius, priklausantis mekietiškajam laikotarpiui, kai pranašas Mahometas dar skelbė islamo žinią Mekos mieste. Pavadinimas „Fatir“ arabiškai reiškia „Sukūrėjas“ arba „Tas, kuris atveria pradžią“, ir nurodo į Dievą kaip visatos Kūrėją, pirmapradės gyvybės šaltinį. Ši sura yra viena iš poetiniu ir teologiškai gilių Korano dalių, sudaryta iš keturiasdešimt penkių … [Skaityti toliau…]
Sūra Yūnus (arab. يونس) – 10-oji Korano sura, sudaryta iš 109 ajatų. Ji priskiriama Mekos laikotarpiui, greičiausiai vėlyvajam (apie 620–622 m.). Pavadinta pranašo Yūnus vardu (Biblijoje – Jonas), nors apie jį kalbama tik viename ajate – 98-ajame. Musulmonai ją vadina viena gražiausių ir „psichologiškiausių“ Mekos surų: čia labai daug apie žmogaus sielą, baimę, viltį, atgailą … [Skaityti toliau…]
Az-Zumar yra 39-oji Korano sura, turinti 75 eilutes. Jos pavadinimas kilęs iš žodžio az-zumar, reiškiančio „minias“ arba „būrius“, kuris minimas paskutinėse suros eilutėse. Ši sura atskleidžia vieną svarbiausių islamo teologinių temų – žmogaus santykį su Dievu, pasirinkimo laisvę tarp tikėjimo ir netikėjimo bei paskutinio teismo dienos neišvengiamumą, kai žmonės bus vedami „būriais“ – vieni į … [Skaityti toliau…]
Fussilat – tai keturiasdešimt pirmasis Korano skyrius, priklausantis mekietiškųjų surų grupei. Jos pavadinimas reiškia „Aiškiai išdėstyta“ arba „Išsamiai paaiškinta“, nes pirmosios eilutės teigia, kad šis Apreiškimas yra aiškiai išskirstytas eilutėmis ir žodžiais, kad žmonės suprastų Dievo valią. Surą sudaro 54 eilutės, ir ji priklauso ankstyvajam islamo laikotarpiui, kai pranašas Mahometas dar skelbė savo žinią Mekos … [Skaityti toliau…]
Kinh Thiên Đạo và Thế Đạo („Dangaus ir Žemės mokymas“ arba „Dangiškasis kelias ir pasaulietinis kelias”) yra vienas svarbiausių Cao Dai religijos šventųjų tekstų, suformuotas XX a. pradžioje Vietname. Pavadinimas jungia du esminius terminus: Thiên Đạo – „Dangaus kelias“ arba „dvasinis mokymas“, ir Thế Đạo – „Žemės kelias“, reiškiantis moralinį ir socialinį gyvenimą. Ši knyga … [Skaityti toliau…]
„Naujai pakrikštyto Jokūbo mokymas“ (lot. Doctrina Jacobi nuper baptizati) yra VII amžiaus krikščioniškas tekstas, leidžiantis pažvelgti į pirmąsias reakcijas į islamo atsiradimą. Šis graikiškas dialogas, sukurtas maždaug 634–640 metais, atsirado vos keliolika metų po Mahometo veiklos ir pirmųjų arabų užkariavimų, todėl yra nepaprastai vertingas kaip istorinis liudijimas apie epochą, kai krikščioniškasis pasaulis dar neturėjo jokio … [Skaityti toliau…]
Islamo atsiradimas VII amžiuje buvo vienas staigiausių religinių ir politinių virsmų pasaulio istorijoje, tačiau krikščioniškasis pasaulis šio įvykio nei laukė, nei suprato, nei iš karto pastebėjo. Kai Mekos ir Medinos miestuose formavosi nauja religija, Romos ir Bizantijos Bažnyčios gyveno visiškai kitame informaciniame ir politiniame pasaulyje. Todėl pirmosios reakcijos į islamą buvo ne tiek teologinės, kiek … [Skaityti toliau…]
„Antiquities of the Jews“ (angl. „Žydų senovė“; gr. Ἰουδαϊκὴ Ἀρχαιολογία, Ioudaikē Archaiologia) – tai žydų istoriko Flavijaus Juozapo (Yosef ben Matityahu) veikalas, parašytas apie 93–94 m. po Kr. Romoje. Juozapas buvo Jeruzalės kunigų kilmės žydas, dalyvavęs Pirmajame žydų kare prieš Romą, vėliau tapęs Romos piliečiu ir imperatorių Vespasiano bei Tito globotiniu. Jis rašė graikų kalba, … [Skaityti toliau…]
„Maloniausioji knyga“ (Liber Gratissimus) – tai Petro Damiano traktatas, parašytas apie 1052 metus, skirtas vienai iš svarbiausių XI a. Bažnyčios problemų: simonijos klausimui. Šis kūrinys pateikiamas kaip Epistola 40 Damiano laiškų rinkinyje ir yra vienas ankstyviausių bei įtakingiausių tekstų, nagrinėjančių, ar simonijos būdu gauti šventimai laikytini galiojančiais. Šventimai čia reiškia sakramentinį įšventinimą į kunigystę ar … [Skaityti toliau…]
Humberto iš Silva Candida (†1061) traktatas Trijų knygų veikalas prieš simonistus (Humbertus cardinalis Silvae-Candidae – Libri III adversus simoniacos) yra vienas svarbiausių XI a. Bažnyčios dokumentų, skirtų kovai su simonija ir pasaulietine įtaka dvasinėms pareigoms. Parašytas apie 1057–1058 m., šis trijų knygų veikalas tapo kertiniu tekstu, formavusiu vėlesnes Grigaliaus VII reformas ir visą investitūros kovos … [Skaityti toliau…]
„Mystici Corporis Christi“ – popiežiaus enciklika apie Bažnyčią kaip mistinį Kristaus Kūną Encikliką Mystici Corporis Christi paskelbė popiežius Pijus XII 1943 m. birželio 29 d., šv. apaštalų Petro ir Pauliaus šventėje. Tai vienas svarbiausių Bažnyčios dokumentų apie jos prigimtį, paskelbtas II pasaulinio karo metu, kai Europa buvo panirusi į smurtą ir chaosą. Mystici Corporis Christi … [Skaityti toliau…]