1920 m. rugsėjo 15 d. popiežius Benediktas XV paskelbė encikliką „Spiritus Paraclitus“, skirtą šv. Jeronimo mirties 1500 metų sukakčiai paminėti. Ši enciklika yra teologinis ir pastoracinis dokumentas, giliai įsišaknijęs tiek katalikų Šventojo Rašto tradicijoje, tiek Bažnyčios mokyme apie įkvėptąjį Dievo žodį. Jos pavadinimas – „Guodžianti Dvasia“ – paimtas iš Evangelijos pagal Joną, kalbant apie Šventąją … [Skaityti toliau…]
Encikliką Ad Apostolorum Principis paskelbė popiežius Pijus XII 1958 m. birželio 29 d. Tai buvo viena paskutiniųjų jo pontifikato enciklikų – jis mirė tų pačių metų spalį. Dokumentas skirtas Kinijos katalikų vyskupams, dvasininkams ir tikintiesiems, susidūrusiems su sunkiomis persekiojimo sąlygomis komunistinėje Kinijoje. Enciklikos pavadinimas lotyniškai reiškia „Prie Apaštalų Kunigaikščio“ – tai nuoroda į šv. Petrą, … [Skaityti toliau…]
Enciklika „Nostis et Nobiscum“ paskelbta popiežiaus Pijaus IX 1849 m. gruodžio 8 d. Tai vienas pirmųjų reikšmingų Pijaus IX dokumentų po 1848–1849 m. revoliucijų bangos, kuri palietė didžiąją dalį Europos, įskaitant ir popiežiaus valstybę. Pats Pijus IX tuo metu buvo priverstas laikinai palikti Romą dėl politinių sukilimų ir Respublikos paskelbimo mieste, o grįžęs susidūrė su … [Skaityti toliau…]
1920 m. spalio 5 d. popiežius Benediktas XV paskelbė encikliką Principi Apostolorum Petro – dokumentą, kurio pavadinimas lietuviškai reiškia „Apaštalų kunigaikščiui Petrui“. Enciklika buvo skirta ypatingai progai: minint vieno iškiliausių Rytų Bažnyčios šventųjų – šv. Efrėmo Siriečio – paskelbimą Bažnyčios mokytoju (Doctor Ecclesiae). Tai buvo reikšmingas teologinis ir simbolinis žingsnis, kuriuo popiežius ne tik pagerbė … [Skaityti toliau…]
Enciklika „Qui pluribus“, paskelbta popiežiaus Pijaus IX 1846 m., yra vienas iš pirmųjų jo pontifikato dokumentų, kuriame nagrinėjami pagrindiniai Bažnyčios iššūkiai XIX a. viduryje. Šis dokumentas rodo Bažnyčios susirūpinimą dėl klaidamokslių plitimo, racionalizmo ir sekuliarizacijos poveikio tikėjimui bei visuomenei. Enciklika yra raginimas krikščionims tvirtai laikytis tikėjimo tiesų ir atsakingai vykdyti savo misiją. Enciklikos „Qui pluribus“ … [Skaityti toliau…]
Encikliką Mater et Magistra paskelbė popiežius Jonas XXIII 1961 m. gegužės 15 d., minint 70-ąsias Rerum Novarum metines. Tai buvo penktoji jo enciklika, kuria jis siekė atnaujinti Bažnyčios socialinį mokymą, atsižvelgiant į tuo metu vykstančius pasaulinius pokyčius. Enciklikos pavadinimas Mater et Magistra reiškia „Motina ir Mokytoja“. Lietuviškai ji dažnai vadinama „Motina ir Mokytoja“ arba „Apie … [Skaityti toliau…]
„Humanum genus“ – tai popiežiaus Leono XIII enciklika, paskelbta 1884 m. balandžio 20 d., kurios pagrindinis tikslas buvo pasmerkti laisvąją masoneriją bei kitus panašius slaptus judėjimus, kaip prieštaraujančius krikščionybei ir visuomenės moraliniam pamatui. Lotyniškas pavadinimas Humanum genus pažodžiui reiškia „Žmonių giminė“. Lietuviškai šią encikliką galima rasti pavadinimu „Žmonijos kilmė“, „Žmonių giminė“ arba „Žmonių pasaulis“, tačiau … [Skaityti toliau…]
„Quod Multum“ – tai popiežiaus Leono XIII enciklika, paskelbta 1886 m. rugpjūčio 22 d., adresuota Vengrijos vyskupams, nors neretai klaidingai minima kaip skirta Airijai dėl panašių problemų, kurias tuo metu sprendė ir tenykštė Bažnyčia. Lotyniškas pavadinimas Quod Multum pažodžiui reiškia „Kadangi daug…“, kaip ir daugumoje enciklikų, pavadinimas paimtas iš pirmųjų teksto žodžių. Lietuviškai šis dokumentas … [Skaityti toliau…]
1922 m. gruodžio 23 d. popiežius Pijus XI paskelbė savo pirmąją encikliką Ubi arcano Dei consilio, kurios pavadinimas reiškia „Dievo slėpiningu nutarimu“. Šis dokumentas pasirodė vos keliais mėnesiais po jo išrinkimo į Petro Sostą ir tapo aiškiu ženklu, kuria kryptimi ketinama vesti Bažnyčią – tai buvo ne vien doktrininė gairė, bet ir gili politinė bei … [Skaityti toliau…]
Encikliką Grande Munus paskelbė popiežius Leonas XIII 1880 m. rugsėjo 30 d. Tai vienas pirmųjų dokumentų, kuriame pabrėžiamas slavų tautų krikščionybės paveldas ir ypatingi šv. Kirilo ir Metodijaus nuopelnai. Lietuviški pavadinimo variantai XIX a. pabaigoje daug Rytų Europos tautų gyveno imperijose (Rusijos, Austrijos-Vengrijos, Osmanų), o jų tautinė ir religinė tapatybė buvo iš dalies slopinama arba … [Skaityti toliau…]
„Officio Sanctissimo“ – tai popiežiaus Leono XIII enciklika, paskelbta 1887 m. gruodžio 22 d., adresuota Bavarijos vyskupams, sprendžiant jautrius Bažnyčios santykių su Vokietijos valstybe klausimus. Enciklika paskelbta po ilgai trukusios Kultūrkampf (kultūrinės kovos) epochos, kai Otto von Bismarcko vadovaujama Vokietijos valdžia siekė apriboti Katalikų Bažnyčios įtaką. Lotyniškas pavadinimas Officio Sanctissimo pažodžiui reiškia „Švenčiausios tarnystės pareiga“ … [Skaityti toliau…]
Encikliką „Ubi Primum“ 1740 m. gruodžio 3 d. paskelbė popiežius Benediktas XIV (tikrasis vardas Prospero Lorenzo Lambertini). 1740 m. Benediktas XIV tapo popiežiumi po sudėtingų rinkimų. Pasaulis ir Bažnyčia tuo metu susidūrė su daugeliu problemų: religiniu abejingumu, vyskupų pareigų apleidimu ir augančia pasaulietinės valdžios įtaka. Popiežius norėjo kreiptis į visus vyskupus ir priminti jų atsakomybę … [Skaityti toliau…]