Antaninės, arba Šv. Antano Paduviečio diena, yra švenčiama birželio 13 dieną ir dedikuota vienam iš garsiausių katalikų šventųjų – Antanui Paduviečiui. Šis šventasis, žinomas kaip pranciškonas ir teologas, gimė 1195 metais Lisabonoje, Portugalijoje, ir savo gyvenimą pašventė Dievui, skelbdamas Evangeliją ir rūpindamasis vargšais. Antanas buvo garsus pamokslininkas, o jo gili išmintis ir nuolankumas padarė jį … [Skaityti toliau…]
Viljamas Tomas Stedas, dar žinomas kaip W. T. Stead, buvo XIX a. britų žurnalistikos ikona, socialinių reformų šauklys ir žmogus, kurio gyvenimą persmelkė gilūs krikščioniški įsitikinimai. Gimęs 1849 m. Anglijoje, pastoriaus šeimoje, Stedas užaugo apsuptas evangeliškojo kongregacionalizmo, kuris formavo jo požiūrį į teisingumą ir pareigą. Būdamas „Pall Mall Gazette“ redaktoriumi, jis išgarsėjo kaip „naujosios žurnalistikos“ … [Skaityti toliau…]
Šv. Barboros diena, švenčiama gruodžio 4 dieną, yra skirta pagerbti šventąją Barborą, kuri yra laikoma kalnakasių, artilerijos karių, statybininkų ir kitų pavojingose profesijose dirbančių žmonių globėja. Šventoji Barbora gyveno III amžiuje ir, pasak legendos, buvo kankinė, ištikimai išlaikiusi savo tikėjimą net ir persekiojimo metu. Ji yra viena iš 14 pagalbininkų šventųjų, kurie meldžiami kaip globėjai … [Skaityti toliau…]
Apokrifinis Naujojo Testamento tekstas, žinomas kaip „Juozapo iš Arimatėjos pasakojimas“ (Narrative of Joseph of Arimathea). Kaip ir kiti apokrifai, jis nėra įtrauktas į oficialų Biblijos kanoną, tačiau buvo populiarus ankstyvųjų viduramžių krikščionių bendruomenėse. Tekstas priskiriamas vadinamajam „Piloto ciklui“ – kūrinių grupei, kuri išplečia ir papildo kanoninėse evangelijose aprašytus Jėzaus kančios, mirties ir prisikėlimo įvykius. Šis … [Skaityti toliau…]
„Ars Notoria“ arba „The Notory Art” – tai penktoji ir seniausia „Lesser Key of Solomon“ dalis, dažnai vadinama „Žinių menas“ arba „Užrašų menas“. Ji išsiskiria iš kitų Saliamono maginių traktatų tuo, kad čia nėra demonų ar dvasinių kvietimų įprasta prasme. Vietoje to pateikiamos maldos, lotyniški ir hebrajiški užkalbėjimai bei mistinės diagramos (notae), kurių tikslas – … [Skaityti toliau…]
Voltaire’o „Kandidas, arba Optimizmas“ (Candide, ou l’Optimisme) yra vienas ryškiausių prancūzų švietimo epochos kūrinių. Tai kandus, ironiškas ir dinamiškas romanas, parašytas kaip atsakas į to meto populiarią filosofiją ir visuomenės ydas. Kūrinio herojus Kandidas – jaunas, naivus vaikinas, augantis barono pilyje Vestfalijoje. Jo mokytojas daktaras Panglosas moko jį Gottfriedo Leibnizo filosofijos: „Viskas yra į gera … [Skaityti toliau…]
Ši knyga yra pirmasis garsaus Tibeto mirties teksto, pavadinto Didysis išsilaisvinimas klausantis tarpiniame būvyje, vertimas. Taip pat žinomas kaip Bardo Thodol, kas reiškia „išsilaisvinimas klausantis pomirtinio plano“ (Bardo: pomirtinis planas, Thodol arba Thotrol: išsilaisvinimas klausantis), šis tekstas iš pradžių buvo parašytas tibetiečių kalba ir skirtas kaip vadovas tiems, kurie mirė, pereinant iš buvusio gyvenimo į … [Skaityti toliau…]
Thomas Paine (Tomas Peinas, 1737–1809) – vienas įtakingiausių Švietimo epochos mąstytojų, kurio idėjos formavo ne tik JAV nepriklausomybės kovas, bet ir modernų požiūrį į religiją bei individo laisvę. Jo traktatas „Proto amžius“ (originalus pavadinimas – The Age of Reason) yra vienas žinomiausių deizmo manifestų istorijoje. Pagrindiniai faktai Kūrinio struktūra ir turinys Traktatas buvo rašomas turbulentiniu … [Skaityti toliau…]
Deni Didro (Denis Diderot) romanas „Vienuolė“ (orig. La Religieuse) yra vienas įtakingiausių ir daugiausiai vidinių prieštaravimų keliančių XVIII a. prancūzų literatūros paminklų. Nors autorius šį tekstą brandino ir rašė apie 1760 metus, oficialiai knyga dienos šviesą išvydo tik 1796-aisiais, jau po rašytojo mirties. Net ir praėjus keliems šimtmečiams, šis kūrinys išlieka gyva žaizda literatūros istorijoje, … [Skaityti toliau…]
Pistis Sophia (koinė graikų kalba: Πίστις Σοφία, liet. „Išminties Tikėjimas“ arba „Tikėjimo Išmintis“) yra gnostinis tekstas, tikėtina, parašytas tarp III ir IV a. po Kr., atrastas 1773 m. Tai vienas svarbiausių gnostinių raštų, išlikęs vieninteliame koptiškame rankraštyje, vadinamame Askew kodeksu, kurį 1785 m. įsigijo Britų muziejus (dabar Britų biblioteka). Tekstas atspindi ankstyvojo krikščionybės gnostikų mokymus, … [Skaityti toliau…]
Frydrichas Nyčė (Friedrich Nietzsche) savo knygoje „Taip kalbėjo Zaratustra“ (Also sprach Zarathustra, 1883–1885) sukūrė vieną iš įtaigiausių ir literatūriškai turtingiausių savo kūrinių, kuriame religijos ir moralės klausimai nagrinėjami per filosofinę, mitologinę ir simbolinę prizmę. Knyga parašyta kaip prozos poema, kurioje pagrindiniu veikėju tampa Zaratustra – Nyčės interpretacijoje ne tiek istorinis zoroastrizmo pradininkas, kiek simbolinė figūra, … [Skaityti toliau…]
Ateizmas dažnai sulaukia kritikos ir nesupratimo. Žmonės, netikintys Dievu ar dievybėmis, neretai laikomi moraliai abejotinais ar net pasiklydusiais. Tačiau ateistų pasaulėžiūra nėra nei chaotiška, nei tuščia – ji dažnai paremta giliu apmąstymu, asmenine atsakomybe ir noru gyventi pilnavidurį gyvenimą čia ir dabar. Šis straipsnis siekia atsargiai paaiškinti ateistų mąstymą, jų motyvus ir ginti jų teisę … [Skaityti toliau…]