Knyga „Magija ir raganavimas“, originalus angliškas pavadinimas – „Magic and Witchcraft“. Autorius – škotas George Moir (1800–1870), teisininkas, advokatas, vėliau Škotijos šerifas ir trumpai Edinburgo universiteto teisės profesorius. Jis parašė knygą XIX a. viduryje, pirmą kartą išleista 1852 metais Londone, Chapman and Hall leidykloje. Tai buvo nedidelis, bet populiarus leidinys iš „Reading for Travellers“ serijos … [Skaityti toliau…]
Didysis ketvirtadienis – viena iš svarbiausių krikščioniškų švenčių, žyminti Velykų tridienio pradžią. Lietuvoje, kaip ir visame krikščioniškame pasaulyje, šią dieną tikintieji mini Jėzaus Kristaus Paskutinę vakarienę, Eucharistijos ir kunigystės sakramentų įsteigimą bei Jo kančios pradžią. Tai diena, kupina gilių liturginių apeigų, simbolikos ir liaudiškų tradicijų, kurios Lietuvoje persipina su krikščionišku tikėjimu. Didysis ketvirtadienis yra paskutinė … [Skaityti toliau…]
1913 metais išleista Sigmundo Freudo knyga „Totemas ir tabu“ – vienas drąsiausių ir labiausiai ginčytinų jo darbų. Tai nebe vien psichoanalizės klinikinė studija, o antropologinis-filosofinis veikalas, kuriame Freudas mėgina paaiškinti religijos, moralės ir visuomenės ištakas per Edipo komplekso prizmę. Knyga sudaryta iš keturių esė, išspausdintų 1912–1913 m. žurnale „Imago“, o vėliau sujungtų į vieną leidinį. … [Skaityti toliau…]
Šis „Santuokos apeigynas“ yra praktiškas liturginis vadovas, parengtas remiantis oficialia Romos Katalikų Bažnyčios liturgija. Tai vertingas dokumentas sužadėtiniams, ieškantiems aiškumo ir ramybės planuojant savo jungtuvių iškilmes. Leidinys sukurtas taip, kad pora nepasimestų tarp bažnytinių terminų, bet taptų aktyviais savo šventės kūrėjais, sąmoningai pasirinkdami jiems artimiausius Šventojo Rašto tekstus bei maldas. Skirtingai nuo standartinių liturginių knygų, … [Skaityti toliau…]
Al-Wāqi‘a yra 56-oji Korano sura, turinti 96 ajatų. Jos pavadinimas reiškia „Įvykis“, „Didysis įvykis“ arba „Kas neišvengiamai įvyks“. Šis pavadinimas nurodo Teismo dieną – didįjį įvykį, kuris sugriaus žemės tvarką ir padalys žmones į skirtingas grupes pagal jų darbus. Sura priklauso mekiečių laikotarpiui ir pasižymi galingu ritmu bei poetišku vaizdingumu. Joje kalbama apie paskutinį teismą, … [Skaityti toliau…]
Šviesos ajatas (Āyat an-Nūr), esantis Korano 24-oje suroje (An-Nūr, „Šviesa“), 35-ajame ajate, yra viena iš labiausiai garbinamų ir kontempliuojamų islamo šventojo teksto eilučių. Ši eilutė, dažnai cituojama maldų metu, mečetėse ir sufijų poezijoje, vaizduoja Dievo šviesą kaip dvasinį vadovą, apšviečiantį tikinčiųjų širdis. Jos poetinė kalba ir gilus simbolizmas daro ją ne tik religiniu, bet ir … [Skaityti toliau…]
An-Nās yra 114-oji, paskutinė Korano sura. Ji trumpa – iš šešių ajatų, tačiau turinio prasme ji yra vienas svarbiausių viso Korano tekstų. Pavadinimas „An-Nās“ reiškia „Žmonės“. Tai viena iš vadinamųjų apsaugos suros (mu‘awwidhatayn) – kartu su priešpaskutine sura Al-Falaq, jos recituojamos siekiant dvasinės ir psichologinės apsaugos nuo blogio. Ši sura buvo apreikšta Mekoje, kai pranašas … [Skaityti toliau…]
Sunan an-Nasa’i – vienas iš šešių pagrindinių hadisų rinkinių, sudarančių „Sihah as-Sittah“ – patikimiausių pranašo Mahometo tradicijų (hadisų) kanoną. Šį veikalą parengė imamas Abu ‘Abd ar-Rahman Ahmad ibn Shu‘ayb an-Nasa’i (apie 829–915 m.), kilęs iš miestelio Nasa (dabartinis Turkmenistanas). Jo vardas reiškia „tas, kuris kilęs iš Naso“. Nasa’i buvo žinomas kaip išskirtinai kruopštus tradicijų tikrintojas, … [Skaityti toliau…]
Sirat – tai vienas iš giliausių ir įsimintiniausių islamo mokymų apie pasaulio pabaigą, žmogaus sielos kelionę po mirties ir amžinąją atsakomybę. Tai ne paprastas tiltas, o simbolinis, dvasinis tiltas, kuris sieja šį pasaulį su jaučiamu pasauliu. Sirato tikrovė nėra tik vaizdinys — ji yra esminė dalis musulmonų tikėjimo apie dieną, kai Dievas iškvieš visus mirusius, … [Skaityti toliau…]
Ar-Rūm – trisdešimtoji Korano sūra, turinti 60 eilučių (ajāt). Pats pavadinimas arabiškai reiškia „Romėnai“, ir jis kilęs iš ankstyvųjų eilučių, kuriose minima Romos (Bizantijos) imperijos pergalė prieš persus po didelio pralaimėjimo. Tai viena iš mekietiškų sūrų, t. y. apreikšta Mekos laikotarpiu, kai islamo bendruomenė dar buvo silpna ir persekiojama. Sūros pradžioje kalbama apie istoriją: Romos … [Skaityti toliau…]
Ash-Shu‘ara (arab. الشعراء – „Poetai“) yra 26-oji Korano sūra, priklausanti Mekos laikotarpiui. Ji ilga – sudaryta iš 227 eilučių ir priklauso prie tų sūrų, kurios turi stiprų pasakojimo ir moralinį pobūdį. Jos pavadinimas kilęs iš žodžio, esančio pabaigoje – „aš-šu‘ara“, t. y. „poetai“. Ten pasakyta, kad poetai dažnai klaidžioja be tikslo, nebent tie, kurie tiki … [Skaityti toliau…]
Ash-Shura – tai 42-oji Korano sūra, kurios pavadinimas reiškia „Taryba“ arba „Bendras pasitarimas“. Ji priklauso Mekos laikotarpiui ir sudaryta iš 53 eilučių. Pavadinimas kilęs iš 38 eilutės, kur minima, kad tikintieji sprendžia reikalus tarėdamiesi tarpusavyje („wa amruhum shūrā baynahum“) – tai vienas esminių islamo bendruomeninio teisingumo principų. Ši sūra pasižymi ramiu, kontempliatyviu tonu – joje … [Skaityti toliau…]