As-Sajda – tai trisdešimt antroji Korano sūra, vadinama „Pagarbos nusilenkimas“ arba „Pagarbos žemai atidavimas“. Ji priklauso mekietiškų surų grupei ir turi trisdešimt penkias eilutes. Ši sūra išsiskiria ypatingu rimtumu ir kvietimu mąstyti apie kūrimo paslaptį, žmogaus prigimtį, pomirtinį teisingumą bei visišką priklausomybę nuo Dievo valios. Jos pavadinimas kilęs iš žodžio „as-sajda“ – nusilenkimas, garbinimo gestas, … [Skaityti toliau…]
Korano 20-oji sura „Ṭā-Hā” yra viena iš gražiausių ir dramatiškiausių mekiškų surų, sudaryta iš 135 eilučių. Ji prasideda tomis pačiomis mistinėmis raidėmis „طه” (Ṭā-Hā), kurios kelia klausimų jau nuo pirmo žvilgsnio. Tradicija sako, kad kai pranašas Mahometas pirmą kartą išgirdo šią surą, jis paklausė: „Kas yra Ṭā-Hā?” Angelas Gabrielius atsakė: „Tu esi Ṭā-Hā” – tai … [Skaityti toliau…]
At-Tawba yra devintoji Korano sura, turinti 129 eilutes. Jos pavadinimas reiškia „Atgaila“. Tai viena iš vėlyvųjų medinietiškų surų, apreikšta po kovų laikotarpio, kai islamo bendruomenė buvo tapusi stipri politine ir dvasine jėga. Ji išsiskiria tuo, kad prasideda be tradicinės maldos formulės Bismillāh ar-Raḥmān ar-Raḥīm („Vardan Dievo, Gailestingojo, Gailestingo“). Klasikiniai aiškintojai sako, kad taip yra todėl, … [Skaityti toliau…]
„Ihya Ulum ad-Din“ (arab. إحياء علوم الدين), lietuviškai vadinama „Religijos mokslų atgaivinimas“, yra vienas iškiliausių islamo pasaulio dvasinių ir filosofinių veikalų, parašytas garsaus teologo, filosofo ir sufijaus Abu Hamido al-Ghazalio (1058–1111). Šis kūrinys laikomas islamiškosios minties šedevru, kuris sujungė teologiją, etiką, mistiką ir praktinę religiją į vientisą dvasinį kelią. Al-Ghazalis gyveno Persijoje, tuo metu priklausiusioje … [Skaityti toliau…]
Jėzaus asmuo yra vienas labiausiai diskutuojamų religijos istorijoje. Nuo ankstyvųjų amžių jo tapatybė buvo svarstoma įvairiais kampais: vieni matė jame įsikūnijusį Dievą, kiti – pranašą, mokytoją ar moralės pavyzdį. Ypač ryškiai Jėzaus dieviškumo atmetimą matome islamo šaltiniuose, tačiau tokia mintis randama ir kitose tradicijose, kurios išlaikė atstumą nuo krikščioniškos dogmos. Korane Jėzus (Īsā) yra pristatomas … [Skaityti toliau…]
„Religijos mokslų atgaivinimas“ (arab. Iḥyā’ ‘Ulūm ad-Dīn) – tai monumentalus XI a. pabaigos (rašytas maždaug 1096–1102 m.) traktatas, kuriame Al-Ghazali (1058–1111) atliko grandiozinę islamo intelektualinio paveldo sintezę, sujungdamas ortodoksinę teisę (fiqh), dogminę teologiją (kalam) ir dvasinį sufijų misticizmą (tasawwuf). Kūrinys, kurį sudaro 40 knygų, suskirstytų į keturias dalis, veikia kaip išsamus žmogaus gyvenimo vadovas. Pirmoji … [Skaityti toliau…]
Sūra Ghafir, dar vadinama Al-Mu’min – „Tikintysis“, yra keturiasdešimtas Korano skyrius, sudarytas iš 85 eilučių (ajatų). Tai mekiečių laikotarpio sūra, sukurta tuo metu, kai pranašas Mahometas dar skelbė islamą Mekos mieste, prieš hijrą – persikėlimą į Mediną. Šis laikotarpis pasižymėjo dvasine ir politine įtampa, kai pirmieji musulmonai buvo persekiojami, o pats pranašas susidūrė su dideliu … [Skaityti toliau…]
Artimųjų Rytų religinis bei etninis peizažas primena sudėtingą, šimtmečius austą kilimą, kuriame kiekviena gija turi unikalią spalvą, kilmę ir prasmę. Nors iš pirmo žvilgsnio išorės stebėtojui šis regionas gali pasirodyti vienalytis, gilesnė analizė atskleidžia neįtikėtiną dvasinį daugiabalsiškumą. Sunitai, šiitai, alavitai bei kurdai formuoja šio regiono stuburą, tačiau jų tarpusavio santykiai, istorinės interpretacijos ir kasdienė praktika … [Skaityti toliau…]
Islamo tradicijoje mečetės yra ne tik maldos vietos, bet ir dvasiniai bei kultūriniai centrai, jungiantys musulmonus visame pasaulyje. Tarp jų išsiskiria Šventoji mečetė (Al-Masjid al-Haram) Mekos mieste, dažnai laikoma „artima“ mečete, ir Tolima mečetė (Al-Masjid al-Aqsa) Jeruzalėje, minimos Korane kaip Mahometo dvasinės kelionės (Isra ir Mi’raj) dalis. Šios šventovės, kartu su Pranašo mečete Medinoje, yra … [Skaityti toliau…]
Sad (arba Sād, arab. ص) – 38-oji Korano sura, priklauso Mekos laikotarpiui, turi 88 ajatus. Pavadinimas – tik viena paslaptinga raidė „ṣād“ pačioje pradžioje, kaip ir keliose kitose suruose (pvz., Alif-Lam-Mim). Korane tokių „atskirų raidžių“ yra 14 surų pradžioje, ir iki šiol niekas tiksliai nežino, ką jos reiškia – gal Dievo iššūkis arabams sukurti panašų … [Skaityti toliau…]
Orfėjiškosios giesmės (angl. Orphic Hymns, sen. gr. Orphikoí hýmnoi) – tai 87 anoniminių religinių eilėraščių rinkinys, sukurtas vėlyvuoju helenizmo laikotarpiu arba pirmaisiais Romos imperijos amžiais (tikėtina, II–III a. po Kr.). Nors tradiciškai autorystė priskiriama mitiniam dainiui Orfėjui (Orpheús), mokslininkai sutaria, kad kūriniai yra kolektyvinis darbas, skirtas orfinėms misterijoms ir kulto apeigoms. Kiekviena giesmė yra dedikuota … [Skaityti toliau…]
1821 metais Lordas Byronas, gyvendamas Ravenoje (Italija), parašė kūrinį, kuris sukrėtė konservatyvią britų visuomenę iki pat pamatų. „Kainas: Misterija“ arba „Kaino knyga” (angl. Cain: A Mystery) – tai draminė poema, perrašanti biblinę istoriją apie pirmąją žmogžudystę. Byronas pasinaudojo Biblijos karkasu, kad iškeltų pačius nepatogiausius egzistencinius klausimus: kodėl Dievas leidžia kentėti? Ar žinojimas yra nuodėmė? Ir … [Skaityti toliau…]