Jeano Bodino „Demonomanija“ (De la démonomanie des sorciers), pirmą kartą išleista 1580 m., yra vienas šiurpiausių ir įtakingiausių vėlyvojo renesanso tekstų. Paradoksalu tai, kad šią „raganų medžioklės instrukciją“ parašė žmogus, laikomas vienu moderniosios politikos mokslo tėvų ir teisinio racionalumo šalininkų. Knyga turi keistą savybę, kurią turi tik keli ankstyvosios modernybės tekstai: ji yra siaubingai klaidinga, … [Skaityti toliau…]
Levas Karsavinas (1882–1952), garsus rusų filosofas, istorikas ir teologas, savo darbuose daug dėmesio skyrė dogmos ir žmogaus gyvenimo santykiui. Jis giliai nagrinėjo dogmos vaidmenį ne tik teologijoje, bet ir kasdienėje žmogaus egzistencijoje. Karsavinas laikė, kad dogma nėra vien griežtas teologinis teiginys, bet gyvas ir dinamiškas dvasinio gyvenimo elementas, susijęs su žmogaus siekiu suvokti save, pasaulį … [Skaityti toliau…]
Sinergizmas yra teologinė doktrina, kuri teigia, kad išganymo procese bendradarbiauja tiek Dievo malonė, tiek žmogaus valia. Terminas „sinergizmas“ kilęs iš graikų kalbos žodžių „syn“ (kartu) ir „ergon“ (darbas), reiškiančių „bendradarbiavimą“ arba „bendrą veiklą“. Ši sąvoka dažniausiai nagrinėjama kalbant apie žmogaus atsakomybę ir Dievo vaidmenį išganymo plane. Sinergizmo pagrindas yra suvokimas, kad žmogaus išganymas nėra tik … [Skaityti toliau…]
Koinonia yra graikų kilmės terminas, reiškiantis „bendrystę“, „partnerystę“ ar „bendravimą“. Šis žodis dažnai naudojamas krikščioniškoje teologijoje ir Šventajame Rašte, apibūdinant tikinčiųjų tarpusavio santykius bei jų ryšį su Dievu. Koinonia nėra tik paprastas bendravimas ar draugystė – tai gilesnis dvasinis ryšys, kuris remiasi Kristaus veikimu, Šventosios Dvasios buvimu ir tikėjimo bendruomenės vienybe. Šventajame Rašte koinonia minima … [Skaityti toliau…]
Antoine’o Augustino Calmeto „Traité sur les apparitions des esprits et sur les vampires“ – lietuviškai žinomas kaip „Traktatas apie dvasių ir vampyrų pasirodymus“ arba išsamiau „Traktatas apie dvasių, angelų, demonų ir mirusiųjų sielų pasirodymus“ – yra vienas reikšmingiausių tekstų vakarų okultizmo ir teologijos istorijoje. Gerbiamas benediktinų vienuolis ir biblistas Antoine Augustin Calmet (Antuanas Augustinas Kalmetas) … [Skaityti toliau…]
„Krikščioniško tikėjimo pagrindai“ (Institutio Christianae Religionis) yra vienas reikšmingiausių protestantų reformacijos teologinių tekstų, kuriuos parašė Jonas Kalvinas. Pirmasis šio veikalo leidimas buvo paskelbtas 1536 metais, kai Kalvinas buvo vos 27 metų amžiaus. Ši knyga tapo pagrindiniu kalvinizmo doktrinos tekstu ir turėjo didelę įtaką protestantų teologijos plėtrai, formuojant daugelio reformuotų Bažnyčių mokymą. Jonas Kalvinas buvo vienas … [Skaityti toliau…]
Nugyventi likusį gyvenimą visavertiškai yra svarbus klausimas kiekvienam, kuris siekia ne tik išorinės sėkmės, bet ir vidinės pilnatvės. Laiške romiečiams (Rom 12, 1–2) apaštalas Paulius pateikia pagrindinius principus, kurie padeda žmogui gyventi prasmingai ir Dievui patinkantį gyvenimą. Tai kvietimas atsisakyti senų, nuodėmingų įpročių, pradėti naują dvasinį gyvenimą ir leisti Dievui perkeisti mūsų vidų. Pirmiausia, norint … [Skaityti toliau…]
1872 metais airių rašytojo Josepho Sheridano Le Fanu išleista apysaka „Karmila“ (angl. Carmilla) yra vienas įtakingiausių kūrinių gotikinės literatūros istorijoje. Nors šiandien dauguma žmonių vampyro archetipą sieja su 25 metais vėliau pasirodžiusiu „Drakula“, būtent Le Fanu sukūrė pamatą, ant kurio stovi visa modernioji vampyrizmo mitologija. Veiksmas vyksta nuošaliame Štrijos (Austrija) regione, tirštų miškų ir apgriuvusių … [Skaityti toliau…]
„Ir juodos avys gali melstis“ yra giliai įkūnyta žinia apie atleidimą, viltį ir Dievo meilę kiekvienam žmogui, nepriklausomai nuo praeities klaidų ar padarytų nuodėmių. Johanes Pausch ir Gert Bohm 2002 metais pateikė darbą, kuris skatina mus suprasti, jog net ir tiems, kurie laikomi išskirtiniais ar nusikalstamais, suteikiama galimybė kreiptis į Dievą per maldas. Ši knyga … [Skaityti toliau…]
Trancendencija yra sąvoka teologijoje ir filosofijoje, apibūdinanti Dievo ar aukštesnės galios buvimą ir veikimą, kuris viršija materinį pasaulį ir jo ribas. Ši sąvoka padeda suprasti, kaip Dievas gali būti aukščiausias ir neišmatuojamas, tuo pačiu metu išlieka artimas ir pasiekiamas žmonėms. Trancendencija ir imanencija, nors dažnai laikomos priešprieša, kartu sudaro pilną Dievo prigimties vaizdą, atskleidžiant tiek … [Skaityti toliau…]
Imanencija yra svarbus teologinis ir filosofinis terminas, apibūdinantis Dievo buvimą ir veikimą pasaulyje. Šis terminas dažnai naudojamas norint pabrėžti Dievo artumą, jo veikimo visur ir kiekviename dalyke aspektą. Imanencija yra viena iš pagrindinių sąvokų, padedančių suprasti Dievo santykį su kūrinija ir jo veikimo būdą. Imanencija prieštarauja transcendencijai, kuri rodo Dievo atstūmimą nuo pasaulio, jo aukštumą … [Skaityti toliau…]
Ortodoksija, viena iš seniausių krikščioniškų šakų, pasižymi giliais teologiniais pagrindais, turtinga tradicija ir unikaliu dvasiniu gyvenimu. Ji išlaikė daugelį senovės krikščioniškų praktikų, tokių kaip liturgija, sakramentai ir ikonos, kurios tapo neatskiriama tikinčiųjų kasdienybės dalimi. Ortodoksijos šakos nariai vertina bendruomenės svarbą, dvasinį saviraišką per maldas ir dievų pasireiškimą per ritualus. Gilbert K. Chesterton, žymus britų rašytojas … [Skaityti toliau…]