Skaistgirio Šv. Jurgio bažnyčia

Pirmoji bažnyčia pastatyta apie 1714 m. (tais metais Žagarės klebonas prašė Šiaulių ekonomo lentelių Skaistgirio bažnyčios stogui uždengti). Bažnyčia 1819 m. buvo uždaryta, nes galėjo sugriūti. Nauja (dabartinė) bažnyčia iš molio pastatyta 1827 m. (pirmosios pamaldos įvyko 1827 m. rugpjūčio 24 d.). Skaistgirys nuo seno garsėjo Šv. Jurgio ir Šv. Martyno atlaidais. Nuo 1836 m. … [Skaityti toliau…]

Naujo Strūnaičio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia

Jonas ir Konstancija Hrebnickiai 1781 m. pastatė bažnyčią. Įsteigta parapija. 1798 m. minima parapinė mokykla. 1828 m. bažnyčia sudegė, pastatyta laikina. Konstantinas Mostovskis 1847–1848 m. pastatė dabartinę mūrinę bažnyčią. Į Naują Strūnaitį 1893 m. atkeltas kunigas Juozapas Ambraziejus-Ambrozevičius bažnyčioje ėmė vartoti lietuvių kalbą. Jį 1895 m. pakeitęs kunigas Aleksandras Racevičius išsaugojo pirmtako pamaldų tvarką. 1906 … [Skaityti toliau…]

Šilutės Šv. Kryžiaus bažnyčia

Žibuose 1850 m. įrengta laikina katalikų bažnyčia, 1854 m. pastatyta dabartinė mūrinė. Nuo 1862 m. paskirtas nuolatinis kunigas. Priklausė Varmės vyskupijai, nuo 1923 m. – Klaipėdos prelatūrai. Šilutės klebonas ir dekanas Juozapas Grubliauskas (1918–1984) buvo suimtas ir 1950–1956 m. gyveno ištremtas.

Verdainės bažnyčia

Verdainės bažnyčia pastatyta 1566 m. Verdainėje. Spėjama, kad pirmoji bažnyčia, pastatyta evangelikų liuteronų, buvo medinė, dengta šiaudais. 1587 m. Verdainėje apsigyveno nuolatinis kunigas, bet tada Verdainė buvo Rusnės parapijos filija. 1697 m. Hercogas Frydrichas III, 1701 m. pasiskelbus Prūsijos karaliumi Frydrichu I, sakė kuo greičiau pastatyti Verdainėje mūrinę bažnyčią vietoj senosios bažnytėlės. Tik 1707 m. … [Skaityti toliau…]

Tenenių Šv. Barboros bažnyčia

Vaitkevičius 1731 m. pastatė medinę koplyčią. 1774 m. minima vieša koplyčia. Adomas Bilevičius 1782 m. pastatė bažnyčią. Jai 1789 m. dovanotas žemes sklypas, įkurta parapija. 1849 m. bažnyčia atnaujinta. 1889 m. apmūrytos kapinės.

Micaičių Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia

Ketūnų dvaro savininkas J. Poklevskis Kozela Micaičiuose 1808 m. pastatė medinę bažnyčią. Ji buvo Kuršėnų parapijos filija. 1857 m. bažnyčia perstatyta. 1901–1902 m. kunigas Juozas Tumas-Vaižgantas buvo Micaičių filialistas. Jis bažnyčią atnaujino. 1945 m. uždaryta. 1989 m. grąžinta tikintiesiems.

Antazavės Dievo Apvaizdos bažnyčia

Antazavėje 1782 m. minima dvaro koplyčia. Ją retkarčiais aptarnaudavo Dusetų kunigai. Bažnyčia pastatyta 1794 m. dvaro savininkės Kunigundos Valavičiūtės-Pliaterienės rūpesčiu. Dvaras bažnyčiai paskyrė 3 dešimtinių žemės sklypą. Jame pastatyti ūkiniai pastatai, medinė klebonija. 1827 m. išmūryta šventoriaus tvora. Greičiausiai tuo metu pastatyta mūrinė varpinė. XIX a. viduryje parapijai priklausė 40 dešimtinių žemės. 1908–1911 m. veikė … [Skaityti toliau…]

Parudaminio Kristaus Atsimainymo bažnyčia

Kunigaikštis Konstantinas Ostrogiškis Parudaminyje pastatytai stačiatikių cerkvei davė dirvų ir pievų Terešiškių apylinkėse. Po 1596 m. buvo unitų bažnyčia. 1662 m. ir vėliau Ašmenos pakamaris J. Ziemla iš Parudaminio unitų bažnyčios atėmė turėtas privilegijas, žemes. 1700 m. unitų bažnyčia dar tebebuvo. Jonas ir Johana Horainai Parudaminio dvarą 1726 m. paskyrė Vilniaus moterų benediktinių vienuolynui. 1744 … [Skaityti toliau…]

Karvio Šv. Juozapo bažnyčia

Karvio dvaro savininkas Točilauskis 1779 m. pastatė medinę bažnyčią. Jai paskirtas Masionių palivarkas ir Karvio kaimas (4 valakai). 1783 m. įkurta parapija (iki tol buvo Maišiagalos parapijos filija). 1861 m. bažnyčia sudegė. Jos vietoje 1862–1865 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. XIX a. pab.-XX a. pradžioje parapijiečiai kalbėjo lietuviškai.

Vilniaus Šv. diakono Stepono bažnyčia

Vilniaus Šv. Stepono bažnyčia – buvusi bažnyčia Vilniuje, stoties rajone. Bažnyčia statyta renesansinė, rekonstruota klasicizmo laikotarpiu. Po tinko sluoksniu atidengta dalinai išlikusi unikali frizų sieninė tapyba. Bažnyčia yra sandėlių kieme, į kurį sudėtinga patekti. Šiuo metu bažnyčios fasadai restauruojami, atkuriami sgrafito fragmentai.

Pavilnio Kristaus Karaliaus ir Šv. Kūdikėlio Jėzaus bažnyčia

1935 m. pastatytą dabartinę medinę bažnyčią tų pačių metų liepos 7 d. konsekravo arkivyskupas Romualdas Jalbžikovskis. 1946 m. įkurta parapija. Po Antrojo pasaulinio karo bažnyčią atnaujino kunigas Konstantinas Molis. 1977 m. vasario 18-osios naktį apiplėšta.