Vilniaus Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia – buvusi bažnyčia Vilniaus senamiestyje. Renesanso manierizmo stiliaus, Sapiegų giminės mauzoliejus. Ją 1594 m. pastatydino jos fundatorius Leonas Sapiega. Bažnyčioje tebėra Leono Sapiegos ir jo dviejų žmonų antkapinis paminklas – didžiausias Lietuvoje memorialinis statinys.
Vilniaus Šv. Juozapo bažnyčia stovi Vilniuje, Pilaitės mikrorajone. Pašventinta 2001 m. rugsėjo 8 d. Pamaldos laikomos lietuvių ir lenkų kalbomis.
Plungės klebonas Povilas Pukys savo lėšomis 1941–1943 m. pastatė dabartinę Pakutuvėnų bažnyčią. Ją 1943 m. rugsėjo mėn. konsekravo vyskupas Vincentas Borisevičius.
Kuršo pasienyje, Lauksodyje, Livonijos vyskupas Teodoras Volfas 1710 m. pastatė jėzuitams namą ir Šv. Petro ir Povilo bažnytėlę. Jėzuitai 1751 m. pasistatė naują medinę bažnyčią. 1767 m. ji konsekruota. Panaikinus jėzuitų ordiną, Stanislovas Augustas 1780 m. įpareigojo Lauksodžio dvaro savininką išlaikyti filialistą. 1814 m. įrengti nauji vargonai. Bažnyčia 1851 m. buvo paramstyta, sienos iškrypusios. Ji … [Skaityti toliau…]
Kapinėse 1760 m. pastatyta koplyčia. Rumšiškių seniūnas Jonas Truskauskas ir jo žmona Barbora 1794 m. pastatė medinę bažnyčią, jai skyrė 4 valakus žemes, išlaikė prieglaudą. 1796 m. pradėtos rašyti metrikų knygos. 1813 m. lapkričio 17 d. įsteigta parapija, nustatytos jos ribos, 1854 m. pastatyta nauja, stačiakampio plano (18 × 13 m) bažnyčia. 1863 m. minima … [Skaityti toliau…]
Iki 1996 metų Kūlupėnai buvo Kartenos parapijos filija, aptarnaujama Kartenos klebono. 1996 m. aptarnavimas pavestas Kalnalio klebonui Egidijui Jurgelevičiui. Jo dėka 1997 m. kovo 3 d. LR Teisingumo ministerijoje Kūlupėnų parapija įregistruota religine bendruomene, sutvarkyti visi žemės sklypo, kurį bažnyčios statybai padovanojo kūlupėniškės Darata ir Jadvyga Drakšienės, įregistravimo dokumentai, padarytas žemės sklypo detalusis planas. 2001–2004 … [Skaityti toliau…]
Braziūkų gyventojai 1932 m. pasistatė medinę bažnyčią ir kleboniją (bažnyčia pašventinta gruodžio 6 d.). 1934 m. įkurta parapija.
Jeronimas Valavičius 1617 m. prie Vabalninko dvaro pastatė medinę, vienabokštę bažnyčią ir jai dovanojo Mieliūnų kaimą. Be to, dvare klebonui skirta 2 valakai žemės. XVII a. turtas padidintas. 1639 m. minima parapinė mokykla, 1777 m. pastatyta nauja. 1696 m. bažnyčia sudegė. Pastatyta laikina medinė stoginė. Kunigo Abraomo Skirmunto rūpesčiu 1714 m. pastatyta nauja medinė vienabokštė … [Skaityti toliau…]
Pradėta statyti 2006 m. vasarą, 2006 m. spalio 15 d. kardinolas Audrys Bačkis pašventino statomos bažnyčios pamatus. Bažnyčia pašventinta truputį daugiau nei po metų – 2007 m. lapkričio 4 d.
Pajūrio dvaro savininkas grafas Valavičius 1780 m. pastatė bažnyčią (buvo Žvingių parapijos filija). 1830 m. tikintieji pastatė naują mūrinę bažnyčią. Ji 1898 m. restauruota, panaujinti altoriai. Vyskupas Pranciškus Karevičius 1919 m. bažnyčią konsekravo. 1912 m. įkurta parapija. 1935 m. Kazys Nausėda Kretingos pranciškonams dovanojo 50 ha žemės ir mūrinius namus su malūnu, lentpjūve, vilnų verpykla. … [Skaityti toliau…]
Andrius Gelgaudas Šakaičiuose (buvęs kaimas dabartinių Šakių vietoje) 1689 m. pastatė medinę koplyčią. Joje kas trečią sekmadienį Gelgaudiškio klebonas laikydavo pamaldas. Gelgaudiškio savininkė Antonija Valdšteinaitė-Sapiegienė 1719 m. bažnyčiai paskyrė valaką žemės, 3000 auksinų ir po 100 auksinų kasmet. Kunigaikštis Mykolas Čartoriskis sunykusios koplyčios vietoje pastatė medinę bažnyčią. Ji buvo Gelgaudiškio filija. 1801 m. įkurta parapija, … [Skaityti toliau…]
1387 m. įkurta parapija, pastatyta medinė bažnyčia, viena pirmųjų Aukštaitijoje. 1589 m. atstatyta. Rusijos kariuomenė 1655 m. apiplėšė ir sugriovė bažnyčią ir kleboniją. 1674 m. minima laikina bažnyčia. Vėliau atstatyta, išsilaikė iki 1760 m. Vėl atstatyta. Bažnyčiai priklausė 5 kaimai. XVIII a. veikė parapinė mokykla. Ji 1798 m. sudegė, 12 vaikų mokytis rinkdavosi pas kleboną. … [Skaityti toliau…]