Maldos.lt

Justinas Parapijanavičius 1771 m. pastatė medinę bažnyčią, 1791 m. – kleboniją; įsteigta parapija. Bažnyčiai jis dovanojo 39 margus žemės. 1890 m. pristatytas bokštelis, įrengti 9 registrų vargonai. 1854–1863 m. veikė parapinė mokykla. Panemunėlyje 1872–1908 m. klebonavo Jonas Katelė (1831–1908; palaidotas Panemunėlyje). Jis kaimuose steigė slaptas lietuviškas mokyklas, parūpindavo joms inventorių, mokomųjų priemonių, mokė, konsultavo daraktorius … [Skaityti toliau…]

Apie 1620 m. Martynas Giedraitis Panemunyje įsteigė reguliariųjų atgailos kanauninkų vienuolyną (uždarytas 1832 m.). Vienuoliai turėjo bažnyčią ar bent koplyčią. Nuo 1682 m. rašyti jungtuvių metrikai (tada buvo parapija). Mauricijus Giedraitis 1682 m. bažnyčią atstatė. 1760 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia. 1767 m. pastatyta ir įrengta prieglauda. 1780 m. pastatyta medinė klebonija. Vienuolynui 1832 m. … [Skaityti toliau…]

1779 m. Šilų dvaro savininkas Franckevičius (Pronskevičius) pastatė medinę bažnytėlę. 1906–1909 m. klebonas Juozapas Stonis, remiamas parapijiečių, pastatė mūrinę bažnyčią. Darbus prižiūrėjo inžinierius Nikolajus Andrejevas. Senoji bažnyčia nugriauta, iš jos medžiagos pastatyta prieglauda. Dvarininkai Kulviečiai dovanojo bažnyčiai 10 dešimtinių žemės. Vėliau Hiliarijonas Dilkevičius – 11 ha Šilagalio kaime. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą klebono J. Stonio … [Skaityti toliau…]

Geidžių Šv. Onos bažnyčia stovi Geidžių kaime.

Mažųjų Dirvėnų valsčiaus 1635 m. inventoriuje minima Laižuvos bažnyčia. 1661 m. pastatyta nauja, įkurta parapija. Ona Pacaitė-Važinskienė bažnyčiai dovanojo 71 valaką žemės su žmonėmis. 1773 m. pastatyta nauja bažnyčia. Laižuvos parapijai Kazimieras Klimavičius 1767 m. išleido lietuvišką katekizmą. Apie 1876 m. klebonu paskirtas Antanas Vienažindys (1841–1892; palaidotas Laižuvos kapinėse) su vargonininku Juozapu Ramanausku (1856–1933) ir … [Skaityti toliau…]

Pirmoji bažnyčia pastatyta iki 1635 m. Inventoriuje nurodyta 1642 m. veikianti medinė bažnyčia ir statoma mūrinė. Ji 1674–1677 m. dar nebuvo pastatyta. Karališkasis rotmistras Kazimieras Zaviša su žmona Kristina Mlečkaite XVII a. pabaigoje įrengė altariją. Bažnyčioje pamaldas XVIII a. laikydavo Kėdainių misijos jėzuitai. XVIII a. veikė parapinė mokykla. Bažnyčios inventoriuje 1807 m. minimi 7 registrų … [Skaityti toliau…]

Bažnyčią apie 1535 m. pastatė Karalienė Bona. Gargždų seniūnais tapus Radviloms, kurie buvo reformacijos šalininkai, bažnyčia buvo uždaryta ir neprižiūrima sunyko. Apie 1590 m. karalienė Ona Jogailaitė Batorienė rėmė katalikų bažnyčios atstatymą ir 1648 m. pastatyta nauja bažnyčia senosios vietoje, o 1671 m. pašventinta. Nuo 1613 m. Gargždų bažnyčia tapo parapijinė. Iki tol ji buvo … [Skaityti toliau…]

Karklėnų dvarininkas Ignas Šiukšta 1767 m. pastatė bažnyčią. Ji buvo Pašilės parapijos filija. 1779 m. bažnyčia atnaujinta. Jai 1841 m. priklausė valakas ir 3 margai žemės. 1871 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia. 1923 m. įkurta parapija.

Vilūnuose 1810 m. Tadas Orvidas pastatė akmenų mūro unitų bažnyčią. 1822 m. valdžia uždraudė Vilūnuose gyventi unitų dvasininkui, nes netoliese, Kruonyje, buvo stačiatikių cerkvė. 1839 m. panaikinus bažnytinę uniją, bažnyčia perduota stačiatikių dvasininkijai, kuri čia įrengė cerkvę. Tik 1922 m. bažnyčia atiduota katalikams. 1923 m. įkurta parapija. Pirmojo klebono Juozapo Pužyckio rūpesčiu cerkvė pertvarkyta į … [Skaityti toliau…]

Pūškų Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, bažnyčia stovi Pūškų kaime, Prūto ežero pietvakariniame krante, Baltarusijos pasienyje. Tradicinio gyvenamojo namo formos. Pamaldos laikomos lietuviškai ir lenkų kalba. 1845 m. pastatyta mūrinė laidojimo koplyčia. 1936 m. pristatytas medinis priestatas. 1938 m. įkurta parapija. Kunigo Česlovo Taraškevičiaus rūpesčiu 1970 m. bažnyčia restauruota.

Pirmoji dvaro koplyčia Kupreliškio kapinėse pastatyta 1787 m. Raudondvario savininkė Elžbieta Kušeliauskienė 1861 m. pastatė bažnyčią. Ji turėjo 3 registrų vargonus, 2 varpus. Kunigo J. Ramono rūpesčiu 1898 m. bažnyčia išplėsta: pristatyta presbiterija ir 2 zakristijos, padidinta klebonija. Bažnyčia turėjo 3,5 ha žemės, 1904 m. Jurgis Tunaitis jai dovanojo 15 ha. 1928 m. ir 1945 … [Skaityti toliau…]

Viešintų bažnyčiai 1787 m. dovanoti 6 valakai žemės. 1794 m. pastačius kleboniją įsteigta parapija. Nors 1796 m. vizitacijoje teigiama, kad bažnyčia statyta 1790 m., tačiau, matyt, buvo suremontuota tik sena koplyčia. 1818 m. Kupiškio dekanas uždarė apgriuvusią bažnyčią. 1820 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia, 1872 m. – klebonija (vietoj sudegusios). 1879 m. valdžia leido statyti … [Skaityti toliau…]