Pirmoji bažnyčia pastatyta apie 1560 m. kapinėse. Jai 1570 m. skirti Ivaškevičių (vėliau Pudziškės) ir Šadžiūnų kaimai (14 valakų). 1570 m. minima parapinė mokykla. 1652 m. pastatyta nauja bažnyčia, po 1760 m. – kita. Jai 1774 m. pristatyti 2 bokštai. 1870 m. bažnyčia uždaryta (1874 m. nugriauta), pastatyta laikina. 1886 m. sudegė ir vėl pastatyta … [Skaityti toliau…]
1769 m. pastatyta medinė koplyčia. Jai sudegus, dvaro savininkas Kazimieras Moigis 1803 m. pastatė mūrinę bažnyčią. 1851 m. pradėtos rašyti metrikų knygos. 1864–1904 m. Palėvenėlėje kunigavo Domininkas Šafronas, 1917–1920 m. – teologijos ir filosofijos mokslų daktaras Simonas Šultė (abu palaidoti šventoriuje). 1910 m. bažnyčia suremontuota, primūryta zakristija. Per Pirmąjį pasaulinį karą apdaužyta. Po karo suremontuota, … [Skaityti toliau…]
1784 m. minima Raguvėlės koplyčia. Į ją pamaldų laikyti atvykdavo vienuoliai bernardinai iš Troškūnų. Raguvėlės dvaro savininkas Jurgis Komaras 1796 m. pastatė dabartinę medinę bažnyčią. Mykolas Komaras 1902 m. jai skyrė 16 dešimtinių žemės, bet kunigo neišlaikė. 1924 m. įsteigta parapija. 1930 m. išdažytas bažnyčios vidus.
Vilkyčių Šv. Brunono Kverfurtiečio bažnyčia stovi Vilkyčiuose. Vilkyčiai (vok. Wilkieten) – gyvenvietė Šilutės rajone, prie kelio Klaipėda–Šilutė ir geležinkelio Klaipėda-Pagėgiai; vieškeliai į Švėkšną ir Lankupius. Šiaurės vakariniu pakraščiu teka Veiviržas (Minijos kair. intakas). Vilkyčiai Ribojasi su Pangirių, Kebelių, Sakūtėlių, Lankupių (Šilutės raj.), Daugmantų bei Šilininkų (abu Klaipėdos raj.) kaimais.
Lietuvos raštininkas Mykolas Skarbek-Važinskas 1770 m. pastatė medinę bažnyčią ir įkurdino basuosius karmelitus. 1809 m. įkurta parapija. 1812 m. vienuolynas perstatytas, 1832 m. – caro valdžios uždarytas. 1870 m. bažnyčios sienojai buvo supuvę. Paprašius leidimo remontuoti, Vilniaus gubernatorius bažnyčią pasiūlė uždaryti. Caro vietininkas jos neuždarė, leido pakeisti supuvusius sienojus.
Bažnyčia minima 1471 m. Jai 1474 m. Martynas Goštautas atidavė miestelyje pastatytą smuklę. Buvo Geranainių parapijos filija ir didesnių žemės valdų neturėjo. Apie XVI-XVII a. perstatymus duomenų neišliko. XVIII a. pabaigoje su pertraukomis veikė parapinė mokykla (minima 1777 m.). Po gaisro 1783 m. atstatyta medinė bažnyčia, 1861 m. atnaujinta. 1899–1903 m. apmūrytas šventorius. Priešais bažnyčią … [Skaityti toliau…]
1928 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia. 1945 m. įkurta parapija.
Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras Jogailaitis Riešės palivarką su bravoru 1500 m. atidavė Vilniaus kapitulai. Manoma, kad medinę koplyčią Riešėje XVI a. pradžioje pastatė kunigas Martynas iš Dušnikų. XVII a. pabaigoje koplyčią pastatė kapitula. Manoma, kad ji sunyko arba sudegė XVIII a. pradžioje (1744 m. neminima). Kazimieras Pliateris Kalno Riešės dvare 1776 m. pastatė koplyčią. Pamaldų … [Skaityti toliau…]
Bezdonių Švč. Mergelės Marijos, Aušros Vartų Gailestingumo Motinos, bažnyčia stovi Bezdonių miestelyje, 6 km į pietryčius nuo Nemenčinės. Pamaldos Aušros Vartų Gailestingumo Motinos bažnyčioje laikomos lietuvių ir lenkų kalbomis.
Daunorių ūkininkas Justinas Vitkauskas 1925 m. būsimiems maldos namams dovanojo 39,3 ha žemes. 1926 m. pastatyta koplyčia. 1933–1934 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia iki Antrojo pasaulinio karo vadinta koplyčia. Statyba rūpinosi paskirtas filijos rektorius Titas Vinkšnelis (1904–1982), (1949–1956 m. tremtinys). Jis pastatė ir kleboniją.
Medininkuose 1417 m. pašventinta pradėta statyti katedra. Įkurta Medininkų (vėliau vadinama Žemaičių) vyskupija. Katedra 1418 m. sukilusių valstiečių sudeginta. 1421 m. atstatyta. 1464 m. pastatyta nauja katedra. 1469 m. įkurta parapinė mokykla. 1535 m. katedra ir daug dokumentų sudegė. 1555 m. pastatyta nauja medinė. 1614 m. atstatyta katedra 1680 m. sudegė. 1681–1691 m. pastatyta dabartinė … [Skaityti toliau…]
Nerimdaičių Šv. apaštalo Baltramiejaus bažnyčia stovi Nerimdaičių miestelyje, 7,5 km į pietryčius nuo Nevarėnų, Trimėsėdžio (Virvytės kairiojo intako) kairiajame krante. Turi klasicizmo bruožų.