Viekšnių bažnyčią XVI a. pabaigoje pasisavino evangelikai reformatai. Bažnyčiai 1626 m. dovanotas Milių kaimas. 1634 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia. 1680 ir 1816 m. atnaujinta. 1841 m. patvirtintas inžinieriaus Keršteino mūrinės bažnyčios projektas. 1854 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. Altoriai perkelti iš senosios. 1915 m. birželio 14 d. vokiečių artilerija bažnyčią padegė ir sugriovė. Klebono … [Skaityti toliau…]
Į Plikių apylinkes dirbti atvykdavo nemažai katalikų. Klaipėdos dekanas išrūpino valstybės pašalpą ir 1932 m. pastatė bažnyčią.
Šančių kapinių koplyčioje XIX a. pab. – XX a. pradžioje pamaldas laikydavo Kauno kunigai. Nuo 1909 m. kas antrą sekmadienį pradėta giedoti lietuviškai. Buvęs karinis sandėlis 1919 m. pertvarkytas į bažnyčią. Šančių parapija greitai plėtėsi, todėl kunigo Mamerto Lumbės rūpesčiu 1938 m. pastatyta ir pašventinta dabartinė mūrinė bažnyčia (pagal paprastintą archit. Algirdo Šalkauskio projektą). Bažnyčios … [Skaityti toliau…]
Viešvilėje nuo XVIII a. vidurio veikė privati katalikų bažnyčia. 1863 m. privačiame name įrengta visuomeninė katalikų bažnyčia. 1992 m. buvo statoma nauja bažnyčia.
Pirmoji katalikų bažnyčia pastatyta 1515 m. Karolis ir Marija Rastauskai 1647 m. pastatė naują medinę bažnyčią. Jai 1645 m. dovanojo savo palivarką. Bažnyčią 1680 m. konsekravo pavyskupis Mikalojus Slupskis. Ji buvo Biržų parapijos filija, turėjo 5 altorius. Apie 1726–1729 m. Pabiržė tapo savarankiška parapija. 1737 m. bažnyčia buvo apleista, be grindų, bokštų, stogas begriūvantis. 1755 … [Skaityti toliau…]
Pivašiūnų žemes dvarininkas Jonas Klockis 1639 m. padovanojo Senųjų Trakų benediktinų abatijai. Vienuoliai 1648 m. pastatė medinę bažnyčią. Ji stovėjo dabartinės koplyčios vietoje. Bažnyčia kelis kartus degė. 1799 m. inventoriuje nurodyta sena, paramstyta bažnyčia. Joje buvo Dievo Motinos paveikslas ir 5 altoriai. 1825 m. bažnyčia sudegė. Tais pačiais metais Trakų dominikono Celestino Sarakos rūpesčiu ant … [Skaityti toliau…]
Dvaro koplyčia pastatyta iki 1744 m. (nuo 1767 m. filija). 1787 m. ji sudegė. 1797 m. buvo laikina lentų bažnyčia, turėjo vieną altorių. 1842–1843 m. kunigas Vincentas Jezerskis pastatė medinę, bebokštę, liaudiškos architektūros bažnyčią. 1885–1898 m. Butrimonyse nebuvo kunigo. 1899 m. kunigas Kazimieras Daukša pradėjo laikyti lietuviškas pamaldas. 1906 m. patvirtintas architekto A.Filipovičiaus-Duboviko akmenų mūro … [Skaityti toliau…]
Pirmąją bažnyčią 1781 m. pastatė dvarininkas Jonas Adomavičius. Ji veikė koplyčios teisėmis, buvo Batakių parapijos filija. 1803 m. įkurta parapija. 1804 m. bažnyčiai dovanoti 2 valakai žemės. Apie 1896 m. pradėta statyti nauja mūrinė bažnyčia. Jos statyba labiausiai rūpinosi nuo 1894 metų Girdiškėje klebono pareigas ėjęs Juozapas Čerkeliauskas (1857–1926), kilęs iš Pušaloto. 1907 m. sienos … [Skaityti toliau…]
Vyskupas Juozapas Arnulfas Giedraitis leido 1825 m. Dirvėnų dvare Juozapui Nagurskiui pastatyti mūrinę bažnyčią. Ji 1829 m. užbaigta ir fundatoriaus garbei pavadinta Juozapavu; buvo Raudėnų parapijos filija.
Baronas Jonas Šreteris Butrimonyse 1799 m. pastatė medinę bažnyčią. Ji buvo Benekainių parapijos filija. Bažnyčia 1890 m. atnaujinta. 1906 m. įkurta parapija. Kunigas Jonas Žemaitis 1904 m. pamokslus pradėjo sakyti lietuviškai. 1907 m. po pamaldų bažnyčioje lietuviškai giedojusius parapijiečius užpuolė lenkai. Kilo muštynės. Po to pamokslai lietuvių kalba nesakyti. 1937 m. pamaldos pradėtos laikyti ir … [Skaityti toliau…]