Išplėstinė Tėve mūsų malda

Tėve mūsų, kuris esi danguje:Bet tu esi ne tik mūsų Tėvas.Tu taip pat Aleksandro, Maksimo,Juzefo ir Franceskos,Ivano Tėvas.Tu esi visų žmonių Tėvas.Atstumtųjų ir išsišokėlių,stipriųjų ir sergančiųjų Aids,samdomų darbininkų ir išmaldų prašytojų landynėse. Teesie šventas tavo vardas:Tu turi daug vardų, visi man šventi –teisingasis teisėjas,mylintis Tėvas,atleidžiantis Dievas.Aš ČIA dėl Tavęs. Teateinie tavo karalystė:taikos karalystė, meilės, neprislėgtos … [Skaityti toliau…]

Taikos palinkėjimas

Aš linkiu tau akių,kurios mažus kasdienius dalykus pastebiir į teisingą šviesą nukreipia.Aš linkiu tau ausų, kurios pagautų virpesiusir žemesnius tonus pokalbiuose su kitais.Linkiu tau rankų, kurios ilgai nesvarstytų,ar jos turi būti geros.Linkiu tau tinkamu laiku tinkamų žodžių.Linkiu tau mylinčios širdies,kurios tu leistumeisi vedamas;su kuria visur, kur būsi, atvertum taiką.Linkiu džiaugsmo, meilės, laimės,tikėjimo, ramybės, nuolankumo.Linkiu tau … [Skaityti toliau…]

Dieve, vesk mus iš mirties į gyvenimą

Dieve,vesk mus iš mirties į gyvenimą,iš klaidų į teisybę.Vesk mus iš abejingumo ir iš nevilties į viltį,iš baimės į pasitikėjimą.Vesk mus iš neapykantos į meilę,iš nesutarimų į taiką.Leisk taikai užpildyti mūsų širdis,mūsų pasaulį, visą Visatą.To prašome Tavo vardu.

Kaip tapti šventuoju?

Tapti šventuoju yra sudėtingas procesas, kuris prasideda nuo gyvenimo, pasižyminčio ypatingu krikščionišku dorybingumu ir Dievo valios vykdymu. Katalikų Bažnyčioje šventumo pripažinimas vyksta per griežtą ir oficialų procesą, vadinamą kanonizacija, kuris gali trukti daugelį metų ar net amžius. Čia pateikiami pagrindiniai žingsniai, kaip asmuo tampa šventuoju: 1. Kandidatas į šventumą (Dievo tarnas) Procesas prasideda po asmens … [Skaityti toliau…]

Vaisingumo ir seksualinės galios dievas Priapas

Dievas Priapas (gr. Πρίαπος, lot. Priapus) yra įdomus ir išskirtinis senovės graikų ir romėnų mitologijos dievybės atvejis. Jis buvo vaisingumo dievas, ypač siejamas su vyriška potencija, sodininkyste ir žemės ūkio gausa. Priapas dažniausiai vaizduojamas kaip vyras su neproporcingai dideliu erektuotu lytiniu organu, simbolizuojančiu jo ryškų ryšį su vaisingumu ir seksualine galia. Priapas buvo laikomas vaisingumo … [Skaityti toliau…]

Aš esu pasaulio šviesa

Jėzaus žodžiai „Aš esu pasaulio šviesa“ (Jono 8:12) yra viena iš svarbiausių ir simboliškiausių frazių, kuri atskleidžia Jėzaus, kaip dvasinio vadovo ir pasaulio gelbėtojo, vaidmenį. Ši frazė turi gilią teologinę prasmę, nes Jėzus ne tik apibūdina save kaip fizinės šviesos atitikmenį, bet ir kaip dvasinę šviesą, vedančią žmones iš tamsos į gyvenimo pilnatvę ir išgelbėjimą. … [Skaityti toliau…]

Aš ir Tėvas esame viena

Jėzaus žodžiai „Aš ir Tėvas esame viena“ (Jono 10:30) yra viena iš esminių krikščioniškosios teologijos frazių, atspindinčių Jėzaus dieviškumą ir vienybę su Dievu Tėvu. Ši frazė turi gilų teologinį, dvasinį ir filosofinį kontekstą, pabrėžiant Jėzaus tapatumą su Dievu ir Jo vaidmenį kaip Dievo Sūnaus. KontekstasŠie žodžiai buvo pasakyti, kai Jėzus kalbėjo su žydų religiniais lyderiais … [Skaityti toliau…]

Kas valgo šią duoną, gyvens per amžius

Jėzaus žodžiai „Kas valgo šią duoną, gyvens per amžius“ yra užfiksuoti Evangelijoje pagal Joną (Jono 6:51) ir yra dalis Jėzaus mokymo apie gyvybės duoną. Ši frazė turi gilų dvasinį ir teologinį krikščioniškosios tikėjimo pagrindą, kuris yra susijęs su Eucharistijos (Komunijos) sakramentu bei simbolizuoja Jėzaus auką už žmonių nuodėmes. KontekstasŠie žodžiai buvo pasakyti po to, kai … [Skaityti toliau…]

Mano karalystė ne iš šio pasaulio

Jėzaus žodžiai „Mano karalystė ne iš šio pasaulio“ (Jono 18:36) yra vieni iš labiausiai simbolinių ir svarbių teiginių Naujajame Testamente. Jie pasakyti tuo metu, kai Jėzus buvo apklausiamas Poncijaus Piloto, Romos valdytojo Judėjoje, prieš Jėzui įvykstant mirties bausmei. Ši frazė rodo Jėzaus misijos pobūdį, jo karalystės esmę ir skirtumą nuo žemiškų valdovų bei pasaulietinių galių. … [Skaityti toliau…]

Kas neturi nuodėmės, tegu pirmas meta akmenį

Žodžiai „Kas neturi nuodėmės, tegu pirmas meta akmenį“ yra iš Evangelijos pagal Joną (Jono 8:7) ir dažnai cituojami kaip vieni iš giliausių Jėzaus mokymų apie atleidimą, gailestingumą ir asmeninį teismą. Ši frazė pasakoma istorijoje apie moterį, kuri buvo sugauta svetimaujant, ir žmonės norėjo ją užmušti akmenimis, laikantis Mozės įstatymo. Istorijos kontekstasMoteris buvo atvesta pas Jėzų, … [Skaityti toliau…]