Steponas minimas Apaštalų darbų knygoje kaip vienas iš pirmųjų septynių diakonų, paskirtų rūpintis tikinčiųjų bendruomene. Tie vyrai buvo pašaukti padėti apaštalams, kad šie galėtų dar labiau sutelkti dėmesį į žodžio skelbimą ir maldą. Steponas išsiskyrė tvirtu tikėjimu ir išmintimi, todėl daugelis greitai pastebėjo jo dvasinį veržlumą. Kai kurie religiniai vadovai jautėsi suglumę, stebėdami jo užsidegimą … [Skaityti toliau…]
Malko ausis minima Evangelijoje pagal Joną, kur aprašomas netikėtas įvykis Jėzaus sulaikymo naktyje. Vyriausiojo kunigo tarnas patyrė sužalojimą, kai vienas iš Jėzaus artimiausių palydovų nusprendė priešintis atėjusiems kareiviams. Tenka pastebėti, kad apaštalų drąsa kartais būdavo sumišusi su žmogiškomis silpnybėmis, todėl šioje scenoje mokinys išsitraukė kardą. Evangelijos liudija, jog nukentėjo ausis, priklausiusi tarnui, vadinamam Malku. Nesunku … [Skaityti toliau…]
Osana laikomas ypatingu žodžiu, užrašytu Evangelijose, kuriose minimas Jėzaus triumfinis atėjimas į Jeruzalę. Pats terminas siejamas su hebrajiška išraiška “hosianna” – maldavimu išgelbėti arba prašymu suteikti išganymą. Rytietiškoje kalbinėje aplinkoje žodžio reikšmė turėjo prasmę, artimą maldai “prašome, gelbėk mus”. Krikščionių bendruomenės kontekste Osana asocijuojamas su džiugiu pagarbinimu ir Viešpaties šlovinimu. Tekstuose, kuriuose pasakojama apie Jėzaus … [Skaityti toliau…]
Trijų išminčių kelionė aprašoma Evangelijoje pagal Matą. Pasak tradicijos, jie atvyko iš rytų regionų, sekdami ypatingu dangaus reiškiniu. Tų asmenų kelias susietas su tikėjimu, kad gimė svarbus Karalius, galintis įnešti naujų vėjų į Judaikos tautos istoriją. Pasakojime matyti, jog dangaus šviesa vedė juos iki Jeruzalės apylinkių, kur išminčiai pirmiausia ėjo pas Erodą, norėdami sužinoti apie … [Skaityti toliau…]
Erodo karalystė buvo susijusi su Judejos istorija laikotarpiu, kai didelę įtaką regionui darė Romos imperija. Valdant Erodui Didžiajam, teritorija buvo valdoma gana griežta ranka, tačiau tuo pat metu klestėjo statybų, kultūros bei ekonomikos srityse. Erodas gimė maždaug 73 metais prieš Kristų ir gavo valdžios postą, sudarius sąjungą su Roma. Erodas pasižymėjo diplomatija, gebėjimu užsitikrinti lojalumą … [Skaityti toliau…]
Vynuogynai Biblijoje užima ypatingą vietą ir simbolizuoja įvairius teologinius, moralinius bei dvasinius principus. Jie dažnai minimi tiek Senajame, tiek Naujajame Testamente, ir jų reikšmė yra daugiasluoksnė – nuo materialaus turto ir klestėjimo simbolio iki gilesnių, dvasinių pamokų, susijusių su Dievo santykiu su savo tauta. Vynuogynai Senajame Testamente dažnai yra turto, klestėjimo ir Dievo palaiminimo simbolis. … [Skaityti toliau…]
Aliuzija – tai literatūrinė arba retorinė priemonė, kai kūrinyje, kalboje ar tekste netiesiogiai užsimenama apie gerai žinomą istorinį, mitologinį, kultūrinį, literatūrinį ar religinį įvykį, personažą, idėją ar reiškinį. Aliuzija yra subtilus būdas praturtinti tekstą papildomomis reikšmėmis ir sluoksniais, pasitelkiant jau egzistuojančias asociacijas ir žinias, kurias skaitytojas ar klausytojas gali atpažinti. Aliuzija dažnai remiasi prielaida, kad … [Skaityti toliau…]
Kanos vestuvės yra vienas žymiausių įvykių, aprašytų Naujojo Testamento Evangelijoje pagal Joną. Šis įvykis yra ypatingas tuo, kad tai pirmasis stebuklas, kurį Jėzus atliko savo viešosios tarnystės pradžioje. Pasakojimas apie Kanos vestuves turi gilias teologines ir simbolines prasmes, kurios svarbios tiek krikščionims, tiek bendrai Biblijos skaitytojams. Pasakojimas vyksta mažame Galilėjos miestelyje, Kanos kaime, kur Jėzus, … [Skaityti toliau…]
Saliamono vartai – tai archeologinis ir religinis terminas, susijęs su senovės Izraelio istorija ir šventojo miesto Jeruzalės architektūra. Jie laikomi viena iš svarbiausių vietų, susijusių su karaliaus Saliamono valdymo laikotarpiu ir jo įtaka Izraelio kultūrai bei religijai. Vartai simbolizuoja ne tik karaliaus Saliamono politinę galią, bet ir jo pastangas stiprinti religinę tapatybę, kuri tapo neatsiejama … [Skaityti toliau…]
Psichinė savigyna (angl. Psychic Self-Defense) nėra tik teorinis traktatas; tai 1930 m. išleistas Dion Fortune (tikrasis vardas – Violet Mary Firth) praktinis vadovas, paremtas jos pačios patirtimis okultinėje aplinkoje. Fortune, būdama žinoma okultistė ir psichologijos idėjų interpretatorė, šį kūrinį parašė po intensyvių vidinių konfliktų ordino Stella Matutina veikloje – vienoje iš Auksinės Aušros tradicijos atšakų. … [Skaityti toliau…]
Šventoji Bagavatam (sanskrito kalba: श्रीमद्भागवतम्, Śrīmad Bhāgavatam, liet. „Dieviškoji istorija“ arba „Bhagavato Purana“) yra vienas iš 18 pagrindinių hinduizmo Puranos tekstų, laikomas svarbiausiu vaišnavizmo (Višnaus garbinimo) tradicijos šventraščiu. Priskiriama išminčiui Vyāsai, kuris taip pat laikomas Mahabharatos ir Vedų sudarytoju, Bhagavatam tikriausiai buvo užrašyta apie V–X a. po Kr., remiantis senesnėmis žodinėmis tradicijomis. Tekstas susideda iš … [Skaityti toliau…]
Religinė savižudybė – tai savanoriškas gyvybės atėmimas, motyvuotas religiniais įsitikinimais, dažnai siekiant įvykdyti šventą pareigą, pasiekti dvasinį išganymą arba protestuoti prieš laikomas neteisybes. Skirtingai nuo asmeninių ar psichologinių priežasčių nulemtos savižudybės, religinė savižudybė dažnai yra kolektyvinė arba simbolinė, atliekama tikint, kad ji turi transcendentinę prasmę. Religinė savižudybė įvyksta, kai asmuo ar grupė sąmoningai pasirenka mirtį, … [Skaityti toliau…]