Kičas (vok. Kitsch) – XIX a. pabaigos Miunchene gimęs žodis, iš pradžių reiškęs pigų, masinį „meną“ turistams („verkitschen“ – „parduoti už pusę kainos, apgauti“). Vėliau tapo estetikos terminu: perdėtas sentimentalumas, dirbtinis jausmingumas, paviršutiniškas grožis, kuris siekia greitai sukelti emocijas – ašarą, šypseną ar jaudulį – bet dažniausiai atrodo banalus ir beskonybė. Religijoje kičas atsiranda tada, … [Skaityti toliau…]
Fetišizmas ir animizmas yra dvi svarbios religijos fenomeno sampratos, kurios bėgant laikui sulaukė plataus tyrėjų dėmesio. Abi sąvokos rodo žmonijos bandymus paaiškinti pasaulį, kuris supa, bei sukurti prasminę sąsają tarp žmonių ir juos veikiančių nematomų jėgų. Fetišizmo terminas kilo iš portugališko žodžio „feitico“, reiškiančio „padirbtas“ ar „padarytas“. Portugalai, susidūrę su Vakarų Afrikos kultūra, pastebėjo, kad … [Skaityti toliau…]
Jėzaus prisikėlimas yra vienas iš pagrindinių krikščionybės tikėjimo slėpinių, atspindintis ne tik pergalę prieš mirtį, bet ir dieviškosios tvarkos triumfą prieš chaosą. Šis įvykis simbolizuoja naujos pradžios galimybę, amžinąjį gyvenimą ir harmonijos atstatymą ten, kur buvo sutrikimas. Kalbant apie entropiją – terminą, apibūdinantį tendenciją sistemoms pereiti į netvarką – Jėzaus prisikėlimas galėtų būti suprantamas kaip … [Skaityti toliau…]
Koncentracijos stovyklos (konclageriai), veikdamos kaip totalitarinių režimų žmogaus kūno ir dvasios griovimo mašinos, tapo ne tik fizinės kančios vietomis, bet ir dvasinės kovos erdve. Šiose kraštutinėse sąlygose, kuriose vyko sistemingas žmogaus nuasmeninimas ir visapusiška kančia, tikėjimas ir religija daugeliui tapo vieninteliu vilties šaltiniu. Nors daugelis kalinių buvo įstumti į giliausią neviltį, kiti rėmėsi savo religiniu … [Skaityti toliau…]
Dangus ir pragaras yra dvi pagrindinės sąvokos, kurios ilgą laiką formavo krikščioniškąjį pasaulėvaizdį ir žmonių moralines nuostatas. Šios idėjos atsispindi Katalikų Bažnyčios mokyme, kur dangus suvokiamas kaip galutinė laimės būsena Dievo artume, o pragaras – kaip atskirties nuo Dievo vieta, susijusi su skausmu ir kančia. Tačiau šiuolaikinėje visuomenėje šios sąvokos įgauna kitokį, dažnai simbolinį ar … [Skaityti toliau…]
Laktancijus (lot. Lucius Caecilius Firmianus Lactantius, apie 240–320 m.) – tai vienas svarbiausių ankstyvosios krikščionybės apologetų, lotynų kalba rašęs retorikas ir imperatoriaus Konstantino I Didžiojo patarėjas. Dėl savo elegantiško, klasikinio rašymo stiliaus, primenančio Ciceroną, jis dar humanizmo laikais gavo garbingą pravardę – „Krikščioniškasis Ciceronas“ (Cicero Christianus). Laktancijus gimė Šiaurės Afrikoje, pagonių šeimoje, ir buvo garsaus … [Skaityti toliau…]
Hieroskopija (lot. Hieroscopia, gr. Hieroskopia) – tai bendrinis, skėtinis terminas, apimantis visą pranašavimo iš šventų objektų ir aukojimo ritualų kompleksą. Nors ši sąvoka dažnai tapatinama su haruspicija (vidurių tyrimu), hieroskopija yra gerokai platesnė: ji analizuoja visą aukojimo procesą kaip vientisą dieviškąjį komunikacijos aktą – nuo gyvulio elgesio pakeliui prie altoriaus iki dūmų kilimo trajektorijos. Terminas … [Skaityti toliau…]
Ornitomantija (gr. Ornithomanteia, lot. Augurium) – tai viena seniausių ir labiausiai gerbiamų ateities spėjimo formų, pagrįsta laukinių paukščių stebėjimu. Antikoje tai nebuvo paprastas prietaras, o griežtai reglamentuota valstybinė disciplina, kuria remiantis buvo priimami svarbiausi politiniai ir kariniai sprendimai. Terminas kilęs iš graikų kalbos žodžių ornithos (paukštis) ir manteia (spėjimas). Romėnų tradicijoje ši praktika vadinama augurija. … [Skaityti toliau…]
Haruspicija (lot. Haruspicina, angl. Haruspicy) – tai viena seniausių ir autoritetingiausių antikos divinacijos (ateities spėjimo) formų, pagrįsta paaukotų gyvulių vidaus organų tyrimu. Nors šis metodas gali pasirodyti šiurpus, senovės civilizacijoms tai buvo preciziškas „sakralinis mokslas“, leidęs skaityti dievų atsakymus, užrašytus ant aukos vidurių. Terminas kilęs iš senovės lotynų kalbos žodžių haru (žarna, viduriai) ir specio … [Skaityti toliau…]
Teratoskopija (lot. Teratoscopia, gr. Teratoscopia) – tai senovinė ateities spėjimo ir dievų valios aiškinimo praktika, pagrįsta anomalijų, apsigimimų ir gamtos „monstrų“ (gr. teras) stebėjimu. Tai viena šiurpiausių ir kartu labiausiai politizuotų divinacijos formų, kurioje bet koks nuokrypis nuo gamtos normos buvo suvokiamas kaip tiesioginis metafizinis signalas bendruomenei. Terminas kilęs iš graikų kalbos žodžių teras (stebuklas, … [Skaityti toliau…]
Tchacos kodeksas yra svarbus archeologinis radinys, susijęs su gnostiniais tekstais, ir jis buvo atrastas 1978 m. Egipte. Šis kodeksas, kuris yra senovinis rankraštis, buvo pavadintas pagal vietovę, kur jis buvo rastas – Tchacos, Egipte. Kodeksas yra iš gnosticizmo raštų, kuriuose pateikiama kita, nekanoninė krikščionybės interpretacija. Jame randama keletas svarbių gnosticizmo tekstų, įskaitant Judo evangeliją, kuri … [Skaityti toliau…]
Markas Tulijus Ciceronas (lot. Marcus Tullius Cicero) (106–43 m. pr. Kr.) – Romos respublikos politikas, teisininkas ir mąstytojas, kurio lotynų kalbos stilius tapo Europos humanitarinės kultūros pagrindu. Būdamas homo novus (pirmasis savo giminėje pasiekęs aukštas pareigas), jis pakilo iki konsulo posto, o jo politinė veikla buvo paženklinta desperatiškų pastangų išlaikyti respublikos institucijas kylančios vienvaldystės akivaizdoje. … [Skaityti toliau…]