Antropomorfizmas yra teologinė ir filosofinė sąvoka, apibūdinanti Dievo ar dieviškųjų būtybių apibūdinimą per žmogaus savybių, emocijų ar veiksmų priskyrimą. Šis terminas kilęs iš graikų kalbos žodžių „anthropos“ (žmogus) ir „morphe“ (forma). Antropomorfizmas yra plačiai paplitęs įvairiose religijose ir mitologijose, nes žmonės siekia suprasti ir paaiškinti tai, kas dieviška, naudodamiesi savo patirtimi bei pasaulio suvokimu. Biblijoje … [Skaityti toliau…]
Anomianizmas yra teologinė idėja, susijusi su požiūriu, kad tikintieji nėra įpareigoti laikytis moralinių ar religinių įstatymų, nes jų išganymas priklauso vien tik nuo Dievo malonės. Terminas „anomianizmas“ kilęs iš graikų kalbos žodžių „a-“, reiškiančio „be“, ir „nomos“, reiškiančio „įstatymas“. Ši koncepcija tapo diskusijų objektu įvairiose krikščionių teologinėse tradicijose, nes ji iškelia esminį klausimą apie tikėjimo … [Skaityti toliau…]
Christologija yra teologijos sritis, kuri nagrinėja Jėzaus Kristaus asmenį, prigimtį ir veiklą. Pagrindinis dėmesys skiriamas klausimams, kas yra Kristus, kaip Jis įgyvendina savo misiją ir kokią reikšmę Jo asmuo turi tikėjimo ir išganymo požiūriu. Šios temos svarba kyla iš to, kad krikščionybė savo esme grindžiama Jėzaus Kristaus dieviškumo ir žmogiškumo supratimu bei Jo vaidmeniu žmonijos … [Skaityti toliau…]
42 eilučių Biblija, dar vadinama Gutenbergo Biblija, yra vienas svarbiausių knygų istorijos simbolių. Ji laikoma pirmąja didelės apimties knyga, atspausdinta naudojant kilnojamąjį šriftą. Šis išradimas, sukurtas Johano Gutenbergo XV amžiaus viduryje, pažymėjo didelį technologinį šuolį, kuris pakeitė informacijos sklaidą ir paskatino didžiulę kultūrinę revoliuciją. Spausdinimo technologija padarė knygas prieinamesnes ir skatino žinių plitimą įvairiuose pasaulio … [Skaityti toliau…]
Kartaginos sinodas – tai vienas iš ankstyvųjų krikščionių Bažnyčios susirinkimų, kuris vyko Šiaurės Afrikos Kartaginos mieste. Šis sinodas nėra vienas konkretus įvykis, nes Kartaginoje per keletą šimtmečių buvo surengta nemažai vietinių sinodų, tačiau ypač svarbus yra 418 m. sinodas, kuris suvaidino reikšmingą vaidmenį sprendžiant ginčus dėl pelagianizmo. 418 m. Kartaginos sinodas buvo sušauktas reaguojant į … [Skaityti toliau…]
Pelagianizmas yra teologinė kryptis, kilusi iš IV–V amžių sandūros, kurios pagrindinis mokymas siejamas su britų vienuoliu Pelagijumi. Šis mokymas buvo grindžiamas žmogaus laisvos valios ir moralinio savarankiškumo idėjomis, pabrėžiant, kad žmogus gali savo jėgomis gyventi teisų gyvenimą ir pasiekti išganymą be būtinos Dievo malonės pagalbos. Pelagianizmo doktrina sukėlė daug diskusijų ir konfliktų ankstyvojoje Bažnyčioje, ypač … [Skaityti toliau…]
Anabaptizmas – tai krikščioniškas judėjimas, atsiradęs XVI a. protestantų reformacijos laikotarpiu, kuris pabrėžė tikėjimo laisvę, sąmoningą apsisprendimą sekti Kristumi ir griežtą atsidavimą Naujojo Testamento mokymui. Pavadinimas „anabaptistai“ kilęs iš graikų kalbos žodžio „ana“ (vėl) ir „baptizein“ (krikštyti) – reiškiančio „vėl pakrikštyti“. Šis terminas rodo pagrindinį jų skirtumą nuo kitų to meto krikščioniškų grupių: anabaptistai atsisakė … [Skaityti toliau…]
Hipostatinė vienybė – tai teologinė sąvoka, kuri apibūdina Jėzaus Kristaus asmens dviejų prigimčių – dieviškosios ir žmogiškosios – vienybę viename asmenyje. Terminas „hipostatinė“ kilęs iš graikų kalbos žodžio „hypostasis“, reiškiančio „esybę“ arba „asmenį“. Šis teologinis principas buvo išsamiai išvystytas ir patvirtintas Chalkedono susirinkime 451 m., kuris yra vienas iš pagrindinių krikščionybės teologinių susirinkimų. Hipostatinės vienybės … [Skaityti toliau…]
Hamartiologija yra teologijos šaka, nagrinėjanti nuodėmės prigimtį, kilmę ir pasekmes. Terminas kyla iš graikų kalbos žodžio „hamartia“, kuris reiškia „nuodėmė“, ir „logos“, kuris reiškia „mokslas“ ar „žodis“. Hamartiologijos tikslas – gilintis į tai, kaip nuodėmė veikia žmogaus santykį su Dievu, pasauliu ir pačiu savimi, taip pat tyrinėti, kaip ji buvo traktuojama įvairiose teologinėse tradicijose. Krikščionybėje … [Skaityti toliau…]
Koinonia yra graikų kilmės terminas, reiškiantis „bendrystę“, „partnerystę“ ar „bendravimą“. Šis žodis dažnai naudojamas krikščioniškoje teologijoje ir Šventajame Rašte, apibūdinant tikinčiųjų tarpusavio santykius bei jų ryšį su Dievu. Koinonia nėra tik paprastas bendravimas ar draugystė – tai gilesnis dvasinis ryšys, kuris remiasi Kristaus veikimu, Šventosios Dvasios buvimu ir tikėjimo bendruomenės vienybe. Šventajame Rašte koinonia minima … [Skaityti toliau…]