Tomas Beketas, dar žinomas kaip Šventasis Tomas iš Kenterberio, buvo XII amžiaus anglų dvasininkas, kankinys ir vienas žymiausių Katalikų Bažnyčios šventųjų. Gimęs 1119 arba 1120 metais Londone, Tomas tapo svarbia figūra Anglijos istorijoje dėl savo pasiaukojimo tikėjimui ir konflikto su karaliumi Henriku II dėl Bažnyčios nepriklausomybės. Jo gyvenimas ir mirtis simbolizuoja Bažnyčios ir valstybės valdžios … [Skaityti toliau…]
Yitzhakas Rabinas (1922–1995) buvo Izraelio generolas, diplomatas ir politikas, kuris du kartus ėjo Izraelio ministro pirmininko pareigas ir tapo vienu iš svarbiausių taikos proceso Artimuosiuose Rytuose architektų. Rabinas buvo unikali asmenybė Izraelio istorijoje – jis išsiskyrė savo karine karjera, tvirta vadovybe ir drąsa siekiant taikos su Palestinos žmonėmis bei kaimyninėmis arabų šalimis. Jo gyvenimas ir … [Skaityti toliau…]
Mohandas Gandis, dar vadinamas Mahatma Gandžiu, buvo viena ryškiausių XX amžiaus asmenybių, kurios gyvenimas ir veikla darė didžiulį poveikį Indijos nepriklausomybės judėjimui bei pasaulio taikos ir teisingumo idėjoms. Gimęs 1869 metais Porbandaro mieste, Indijoje, Gandis tapo žinomas kaip taikaus pasipriešinimo šalininkas, vadovavęs Indijos tautos kovai prieš britų kolonijinę valdžią. Jo filosofija, žinoma kaip „satjagraha“ – … [Skaityti toliau…]
Šv. Joana Arkietė, dar vadinama Orleano mergele, yra viena žymiausių viduramžių Prancūzijos istorijos figūrų, simbolizuojanti tikėjimo, drąsos ir patriotiškumo dvasią. Ji gimė apie 1412 metus Domremy kaime, tuometinėje Prancūzijos teritorijoje, ir tapo vienu iš svarbiausių Šimtamečio karo veikėjų, prisidėjusi prie Prancūzijos pergalės prieš Anglijos armiją. Nepaisant savo heroizmo, Joanos gyvenimas baigėsi tragiškai – ji buvo … [Skaityti toliau…]
Šv. Baltramiejaus nakties skerdynės buvo vienas tragiškiausių ir žiauriausių įvykių Europos istorijoje, kuris simbolizuoja religinės neapykantos ir politinių konfliktų destrukciją. Jos įvyko 1572 metų rugpjūčio 23–24 dienomis Prancūzijoje ir tapo reikšmingu momentu religinių karų tarp katalikų ir protestantų laikotarpiu. Šis įvykis kilo iš gilios religinės įtampos tarp katalikų ir hugenotų, kurie buvo protestantų reformacijos pasekėjai … [Skaityti toliau…]
Religija per visą istoriją buvo ne tik dvasinio gyvenimo pagrindas, bet ir priežastis, dėl kurios žmonės kartais patirdavo represijas, tarp jų – ir mirties bausmes. Šios bausmės dažnai buvo skiriamos dėl religinio persekiojimo, erezijos, įtarimų raganavimu ar nesutarimų su oficialiomis Bažnyčios dogmomis. Žemiau pateikiami geriausiai žinomi mirties bausmės atvejai, susiję su religija ar su ja … [Skaityti toliau…]
Religinės žmogžudystės, įvykdytos dėl tikėjimo motyvų arba kaip religinių konfliktų pasekmė, paliko gilų įspaudą istorijoje. Jos dažnai buvo skatinamos fanatizmo, netolerancijos ar politinių interesų, maskuotų religiniu rūbu. Šie įvykiai dažnai parodo, kaip tikėjimas gali būti iškreiptai panaudojamas smurtui pateisinti. Vienas žymiausių atvejų – Šv. Baltramiejaus nakties skerdynės, įvykusios 1572 metų rugpjūčio 23–24 dienomis Prancūzijoje. Šio … [Skaityti toliau…]
Džordanas Bruno buvo vienas iš ryškiausių Renesanso epochos mąstytojų, kurio idėjos ir gyvenimo istorija iki šiol kelia dideles diskusijas. Jis gimė 1548 metais Italijoje, Nolos mieste, ir anksti įsitraukė į dominikonų vienuolyno gyvenimą. Tačiau jo intelektualiniai ieškojimai ir drąsūs filosofiniai eksperimentai netrukus atvedė į konfliktą su tuo meto Bažnyčios mokymu. Džordanas Bruno buvo filosofas, mistikas, … [Skaityti toliau…]
Religijoje erezijų skleidėjais laikomi asmenys ar grupės, kurie skelbia mokymus, prieštaraujančius oficialiai priimtoms Bažnyčios dogmoms. Terminas „erezija“ dažniausiai vartojamas krikščioniškame kontekste, nurodant atvejus, kai tam tikri asmenys ar bendruomenės atsiskyrė nuo tradicinio tikėjimo, sukeldami teologinius ginčus ir kartais net skilimus Bažnyčioje. Didžiausi erezijų skleidėjai buvo tie, kurių idėjos turėjo reikšmingą poveikį istorijai ir sukėlė gilias … [Skaityti toliau…]
Religija Lietuvos įstatymuose, konstitucijoje ir valdžios veikloje užima svarbią vietą, tačiau ji aiškiai apibrėžta kaip atskira nuo valstybės. Šis principas įtvirtintas siekiant užtikrinti asmens sąžinės laisvę, tikėjimo pasirinkimo teisę bei įvairių religinių bendruomenių lygybę. Tokia sistema suderina teisę į religijos praktikavimą su pasaulietinės valstybės principais. Lietuvos Respublikos Konstitucija yra pagrindinis dokumentas, apibrėžiantis religijos vaidmenį valstybės … [Skaityti toliau…]