Šioje bulėje (Ad extirpanda – liet. Kad būtų išnaikinti) popiežius Inocentas IV įteisino kankinimų naudojimą inkvizicijos metu, siekiant išgauti prisipažinimus iš įtariamų eretikų. Nors bulė nesmerkė konkretaus asmens, ji turėjo didelę įtaką inkvizicijos veiklai ir jos metodams. Bulė taip pat numatė, kad pasaulietinė valdžia privalo padėti Bažnyčiai kovoti su erezijomis – jei kas atsisakytų talkinti, … [Skaityti toliau…]
Martino Liuterio klaidų pasmerkimas – Pakilk, Viešpatie Popiežius Leonas X – 1520 m. Iškilk, Viešpatie, ir teisk savo bylą. Prisimink savo priekaištus tiems, kurie visą dieną pilni kvailumo. Išklausyk mūsų maldas, nes lapės pakilo, siekdamos sunaikinti vynuogyną, kurio spaustuvą tik tu vienas mynei. Kai ruošeisi žengti pas savo Tėvą, vynuogyno, triumfuojančios bažnyčios atvaizdo, priežiūrą, valdymą … [Skaityti toliau…]
Michaelas Faradėjus (1791–1867) – vienas įtakingiausių XIX a. mokslininkų, padėjęs pagrindą elektromagnetizmo mokslui ir šiuolaikinėms technologijoms. Jo atradimai apie elektros ir magnetizmo sąveiką pakeitė pasaulį, tačiau Faradėjus buvo ne tik mokslininkas, bet ir giliai tikintis žmogus, matęs gamtos dėsnius kaip Dievo kūrinijos grožio atspindį. Michaelas Faradėjus gimė 1791 m. rugsėjo 22 d. Niingtono Batsyje, Londone, … [Skaityti toliau…]
Osteopatija – tai gydymo metodas, paremtas įsitikinimu, kad žmogaus kūnas yra vieninga visuma, kurios struktūros ir funkcijos glaudžiai susijusios. Osteopatai gydo rankomis, siekdami atkurti kūno pusiausvyrą, pagerinti kraujotaką, nervų veiklą ir natūralius gijimo procesus. Jie laikosi minties, kad kūnas turi įgimtą gebėjimą pats save gydyti, jei jam netrukdoma. Osteopatijos pradininkas Andrew Taylor Still (1828–1917) gimė … [Skaityti toliau…]
Japonų religijoje cikada simbolizuoja gyvenimo trumpumą, sielos virsmą, tylų sugrįžimą. Šintoizme ir budizme ji tampa beveik dvasiniu objektu – ji nereikalauja dėmesio, bet kai dingsta, tu jauti jos nebuvimą. Garsas, kuris palieka tuštumą. Kai kurios cikados rūšys, ypač Japonijoje, išgyvena metų ciklus po žeme, bet dar paslaptingesnės – Magicicada septendecim ir Magicicada tredecim, aptinkamos Šiaurės … [Skaityti toliau…]
Avesta yra pagrindinis zoroastrizmo religinių tekstų rinkinys, sudarytas Avestos kalba, senovės rytų iraniečių kalba. Šie tekstai, priskiriami pranašui Zaratustrai (Zoroastrui) ir jo pasekėjams, apima himnus, maldas, ritualų aprašymus, mitologiją ir teisės normas. Avesta susideda iš kelių dalių, įskaitant: Terminas „Zend“ (arba „Zand“) reiškia komentarus, vertimus ir aiškinimus, daugiausia parašytus vidurine persų (pahlavių) kalba, kurie lydi … [Skaityti toliau…]
Analektai (kin. Lún Yǔ, liet. „Pasikalbėjimai“ arba „Išminties rinkinys“) yra pagrindinis konfucianizmo tekstas, kuriame surinkti Konfucijaus (Kongzi, 551–479 m. pr. Kr.) mokymai, posakiai ir pokalbiai su mokiniais. Šis tekstas, užrašytas po Konfucijaus mirties jo mokinių ir vėlesnių sekėjų, yra esminis kinų filosofijos, etikos ir visuomenės organizavimo šaltinis. Analektai sudaryti iš 20 knygų (arba skyrių), kuriuose … [Skaityti toliau…]
Skaičius 666 dažniausiai vadinamas žvėries skaičiumi. Jo ištakos siekia Naujojo Testamento Apreiškimo Jonui knygą (13:18), kur rašoma: „Kas turi išminties, teapskaičiuoja žvėries skaičių, nes tai žmogaus skaičius. Jo skaičius yra šeši šimtai šešiasdešimt šeši.“ Šis skaičius tapo vienu iš labiausiai atpažįstamų simbolių krikščioniškoje pasaulėžiūroje, o vėliau – ir visos Vakarų kultūros vaizduotėje. Jis dažnai siejamas … [Skaityti toliau…]
Apaštalas Jonas, vienas iš dvylikos Jėzaus mokinių, užima ypatingą vietą tiek Evangelijose, tiek krikščionių dvasinėje tradicijoje. Jis ne tik buvo liudininkas svarbiausių Jėzaus gyvenimo įvykių, bet ir tapo meilės, dvasinės gelmės bei teologinio mąstymo pradininku. Jo asmenybė, raštai ir palikimas iki šiol kelia diskusijų ir įkvėpimo. Jonas, Zebediejaus ir Salomės sūnus, buvo kilęs iš Galilėjos … [Skaityti toliau…]
Katarai (Cathars, iš graikų katharos – „tyras“) buvo XII–XIII a. krikščionių religinis judėjimas, paplitęs Pietų Prancūzijoje (ypač Langedoke), Šiaurės Italijoje ir kitose Vakarų Europos dalyse. Jie kritikavo Romos katalikų bažnyčios turtus, mokymus apie skaistyklą, sakramentus ir kitus doktrininius aspektus, laikydami save tikrąja krikščionių bažnyčia, gyvenančia pagal apaštališką paprastumą. Katarai buvo dualistai, tikėję gėrio ir blogio … [Skaityti toliau…]