Emancipacija, kilusi iš lotyniško žodžio emancipare („laisvinti iš rankos“), yra procesas, kuriuo individas ar grupė atsiskiria nuo priklausomybės, įgyja autonomiją ir savarankiškumą. Šis terminas turi plačią reikšmių skalę ir gali būti taikomas tiek asmeninei, tiek visuomeninei, politinei ar religinei sferai. Emancipacija siejama su išsilaisvinimu iš suvaržymų, kurie dažniausiai būna socialinio, kultūrinio ar religinio pobūdžio. Tai … [Skaityti toliau…]
Dviejų Apreiškimų problema kyla siekiant suprasti ir apibrėžti santykį tarp “bendrojo” apreiškimo, kuris pasireiškia visose religijose, ir “ypatingo” apreiškimo, būdingo specifinėms tradicijoms, tokioms kaip krikščionybė. Ši problema išryškėja religijotyros ir teologijos sąveikoje, kuri istoriškai buvo kupina įtampos dėl abiejų disciplinų skirtingų tikslų ir metodologijų. Religijotyros vystymasis, ypač Nathano Soderblomo teorijos, ženklino bandymus sujungti religines sistemas … [Skaityti toliau…]
Religijos fenomenologija yra XX amžiaus teorija, siekianti suprasti religiją kaip autonominį ir neredukuojamą reiškinį, nevertinant jos iš išorės. Šis metodas buvo sukurtas tam, kad išryškintų pagrindinius religinius fenomenus, nepažeidžiant jų savasties. Religijos fenomenologijos esmė yra ne kritikuoti ar griauti religinius tikėjimus, bet stengtis juos suprasti iš vidaus, laikantis pagarbos pačiai religinei patirčiai. Tai metodas, kuris … [Skaityti toliau…]
Numinoziniai potyriai – tai intensyvūs religiniai ar dvasiniai išgyvenimai, kai žmogus jaučia dieviškos, antgamtinės tikrovės buvimą. Terminas „numinozinis“ kilo iš lotyniško žodžio „numen“, reiškiančio „dieviško buvimo galia“ arba „dieviškoji valia“. Šis reiškinys pirmą kartą išsamiai buvo nagrinėtas vokiečių teologo ir religijotyrininko Rudolfo Otto knygoje „Šventybė“ (Das Heilige, 1917). Pasak Otto, numinoziniai potyriai yra ypatingi ir … [Skaityti toliau…]
Universalioji religija – tai idėja, siekianti suvienyti visas religijas į vieningą sistemą, kurioje išsaugomi esminiai kiekvienos religijos elementai. Ji kyla iš noro pašalinti religijų skirtumus ir prieštaravimus, sukurti vieningą religinių įsitikinimų platformą, atspindinčią visuotinius principus. Ši idėja daugelio religijų atstovų laikoma utopine ir dažnai susiduria su teologiniais, kultūriniais bei praktiniais sunkumais. Mintis apie universalios religijos … [Skaityti toliau…]
Sinoikizmas – tai taikus skirtingų religijų sambūvis, kai kelios religinės tradicijos sugyvena nesistengdamos viena kitai primesti savo normų ar įsitikinimų. Sinoikizmo esmė – abipusė pagarba ir tolerancija, leidžianti skirtingoms religinėms sistemoms veikti greta viena kitos neprarandant savo tapatybės. Šis fenomenas pastebimas įvairiose istorinėse ir kultūrinėse aplinkose, kur socialinės ar politinės sąlygos sudarė palankias aplinkybes tokiai … [Skaityti toliau…]
Vienuolija yra specifinė religinės bendruomenės forma, išsiskirianti organizuotumu, aiškia struktūra ir griežtais įstatais. Vienuoliai gyvena kartu, tačiau atsiskyrę nuo pasaulio, jų gyvenimas yra orientuotas į asketizmą, maldą ir dvasinį tobulėjimą. Ši gyvenimo forma susiformavo universaliose religijose, tokiose kaip budizmas, manichėjizmas, krikščionybė ir islamas, tačiau tam tikrų vienuolijos užuomazgų galima aptikti ir kitose tradicijose, pavyzdžiui, hinduizmo … [Skaityti toliau…]
Profesinė religija – tai religinė forma, kuriai būdingas ryšys su tam tikra žmonių profesine ar socialine grupe. Ši religinio gyvenimo organizavimo struktūra dažniausiai kyla iš specifinių profesijos poreikių ir pasaulėžiūros, todėl profesinė religija neretai įgyja unikalių ritualų, simbolių bei tradicijų. Profesinės religijos išraiškos aptinkamos įvairiose kultūrose ir skirtingais istorijos laikotarpiais, atspindint tiek kasdienio darbo specifiką, … [Skaityti toliau…]
Ekstatikas yra religinės bendruomenės narys, patiriantis ypatingus religinius išgyvenimus, kurie dažniausiai pasireiškia transo būsenoje. Tokių išgyvenimų metu jis gali pranešti apie regėjimus, sapnus ar anapusinius pranešimus, kuriuos jaučia privaląs perteikti bendruomenei. Ekstatikas dažnai teigia bendraujantis su dvasiomis, mirusiaisiais, angelais, dievybėmis ar net Dievu. Toks asmuo gali tapti reikšmingu bendruomenės autoritetu, pripažįstamu pranašu, mistiku ar šventuoju. … [Skaityti toliau…]
Atsiskyrėlis yra religinės bendruomenės narys, kuris pasitraukia iš socialinės aplinkos, siekdamas visiškai atsiduoti dvasiniam gyvenimui. Atsiskyrėlio būdas gyventi dažnai susijęs su asketiškumu – jis riboja savo fiziologinius poreikius, atsisako materialių patogumų ir visą savo laiką skiria maldai, meditacijai bei ritualams. Atsiskyrėliai dažnai gyvena atokiose vietovėse, tokiose kaip dykumos, miškai ar kalnai, nors fizinis atsiskyrimas nebūtinai … [Skaityti toliau…]