Sola Scriptura – tai vienas iš pagrindinių principų, kylančių iš protestantiškosios Reformacijos laikų. Šis principas teigia, jog vienintelis tikėjimo, doktrinos ir gyvenimo pagrindas yra Šventasis Raštas – Biblija. Pagal Sola Scriptura, visi kiti autoritetai, įskaitant bažnyčios tradicijas, dvasininkų sprendimus ar teologinius traktatus, turi būti vertinami Rašto šviesoje ir jam pavaldūs. Tai ne tik teorinė, bet … [Skaityti toliau…]
„Solus Christus“ – vienas iš penkių pagrindinių Reformacijos šūkių, išreiškiančių pagrindinę protestantų teologijos nuostatą, kad vien Kristus yra vienintelis tarpininkas tarp Dievo ir žmogaus. Šis šūkis kilo Reformacijos kontekste kaip atsakas į viduramžių katalikybės praktiką, kurioje, protestantų manymu, Kristaus vaidmuo buvo sumenkintas dėl įvairių papildomų tarpininkų – Marijos, šventųjų, Bažnyčios hierarchų ir apeigų – sureikšminimo. … [Skaityti toliau…]
Kanonų teisės kodeksas (lot. Codex Iuris Canonici) yra Katalikų Bažnyčios teisės rinkinys, reglamentuojantis jos vidinę tvarką, sakramentus, hierarchiją, drausmę ir tikinčiųjų teises bei pareigas. Tai yra pagrindinis teisės šaltinis, kuriuo vadovaujasi tiek dvasininkai, tiek pasauliečiai, siekdami išlaikyti tvarką Bažnyčioje ir užtikrinti jos veikimą pagal dieviškus ir žmogiškus principus. Kanonų teisės kodeksas egzistuoja jau nuo seniausių … [Skaityti toliau…]
Popiežiaus posto praradimas yra itin retas atvejis Katalikų Bažnyčios istorijoje, nes popiežius laikomas Kristaus vikaras ir Bažnyčios vadovas iki savo gyvenimo pabaigos. Tačiau yra kelios priežastys, kurios gali lemti popiežiaus posto netekimą. Kanonų teisė ir Bažnyčios tradicija šias priežastis apibrėžia gana aiškiai: mirtis, savanoriškas atsistatydinimas ir erezija. Pirmoji priežastis, mirtis, yra natūralus procesas, kuris užbaigia … [Skaityti toliau…]
Tikrasis Dievas yra ištikimas, Jo pažadai niekada nepraeina ir nepraranda reikšmės. Tai Dievas, kuris ne tik kuria, bet ir visada lydi savo kūriniją, įgyvendindamas savo planą žmonijos istorijoje. Ši ištikimybė atsiskleidžia per Dievo žodį, Šventojo Rašto puslapius, kur Jis nuolat primena, kad Jo pažadai nėra laikini ar priklausomi nuo žmonių veiksmų, bet išreiškia Jo amžiną … [Skaityti toliau…]
Religinių apreiškimų ir tikėjimo klausimai visada buvo vieni sudėtingiausių diskusijų žmonijos istorijoje. Islamo pranašas Mahometas – asmenybė, kuri kelia daug klausimų, ypač dėl jo mokymo santykio su krikščionybe. Jei Kristus yra Dievo Sūnus, kaip teigia Evangelijos, tai ką reiškia Korano teiginiai, kad Jėzus yra tik pranašas? Ar tai leidžia vadinti Mahometą netikru pranašu, kaip perspėja … [Skaityti toliau…]
Prakorimas – viena seniausių lietuvių mitologijoje minimų dievybių, dažnai laikomas aukščiausiuoju Dievu, nuo kurio prasidėjo viskas. Nors apie jį žinoma nedaug, jo vardas aptinkamas senovės šaltiniuose ir susijęs su kūrybos, pradžios ir dieviškosios tvarkos idėjomis. Ši dievybė simbolizavo pirmapradę jėgą, kuri davė gyvybę pasauliui ir palaikė jo darną. Lietuvių mitologijoje Prakorimas buvo suvokiamas kaip pirminis … [Skaityti toliau…]
Enciklika Lumen Fidei, lietuviškai vadinama „Tikėjimo šviesa“, yra svarbus dokumentas, kurį 2013 metais paskelbė popiežius Pranciškus. Tai pirmoji jo enciklika, tačiau ji glaudžiai susijusi su popiežiaus Benedikto XVI mokymu, nes didelė dalis teksto buvo parašyta jo pirmtako. Šis dokumentas nagrinėja tikėjimo esmę, jo prasmę žmogaus gyvenime ir pasaulyje, iškeldamas šviesos metaforą kaip pagrindinį simbolį. Enciklika … [Skaityti toliau…]
Dievo Neturtėlis – tai ypatingas šventumo idealas, kurį geriausiai įkūnijo šv. Pranciškus Asyžietis. Šis titulas simbolizuoja visišką atsisakymą materialaus turto, pasaulietinės garbės ir savanaudiškų troškimų, pasirenkant gyvenimą, kuriame visa širdimi pasitikima Dievu. Tai reiškia gyvenimą dvasinėje laisvėje, kurią suteikia neturtas, ir visišką atsidavimą tarnystei, meilės darbams bei Dievo valiai. Šv. Pranciškus Asyžietis, vadinamas Dievo Neturtėliu, … [Skaityti toliau…]
Arijonų erezija – viena žymiausių ir ilgiausiai krikščionių pasaulyje nagrinėtų doktrininių krizių, kurios centrinė tema buvo Jėzaus Kristaus prigimtis ir jo santykis su Dievu Tėvu. Šis mokymas kilo III amžiaus pabaigoje, kai Aleksandrijos kunigas Arijus pradėjo skelbti idėjas, kurios sukėlė didelę įtampą tarp ankstyvųjų Bažnyčios bendruomenių. Arijonizmas išpopuliarėjo IV amžiuje ir tapo svarbiu iššūkiu krikščionybės … [Skaityti toliau…]