Islamo kalendorius, dar vadinamas hidžros kalendoriumi, yra laiko skaičiavimo sistema, naudojama daugelyje musulmoniškų šalių ir islamo religijoje. Jis pagrįstas Mėnulio ciklais, todėl dažnai vadinamas lunariu kalendoriumi. Pagrindinis šios sistemos bruožas yra tai, kad metų skaičiavimas prasideda nuo hidžros – pranašo Muhammado ir jo pasekėjų persikėlimo iš Mekos į Mediną 622 metais pagal Grigaliaus kalendorių. Šis … [Skaityti toliau…]
Budistinis kalendorius yra laiko skaičiavimo sistema, naudojama daugelyje Pietų ir Pietryčių Azijos šalių, kur budizmas turi gilias tradicijas. Ši sistema remiasi Mėnulio ir Saulės ciklais, todėl ji dažnai vadinama lunisoliarinis kalendorius. Kai kuriuose regionuose budistinis kalendorius yra žinomas kaip „Theravados kalendorius“, pabrėžiant jo ryšį su Theravados budizmo tradicija, kuri dominuoja Šri Lankoje, Tailande, Mianmare, Kambodžoje … [Skaityti toliau…]
Romos kalendorius buvo senovės Romos laiko skaičiavimo sistema, kuri išsivystė iš senovės etruskų ir graikų įtakos. Ši sistema yra viena iš pirmųjų bandymų suderinti gamtos ritmus su žmonių gyvenimu. Romos kalendoriaus istorija atskleidžia nuolatinį žmonijos siekį rasti harmoniją tarp kasdienybės ir dangiškos tvarkos. Romos kalendoriaus ištakos siekia legendinį karalių Romulo, kuris, pasak tradicijos, įkūrė Romą … [Skaityti toliau…]
Julijaus kalendorius buvo įvestas Julijaus Cezario 46 metais prieš Kristų, siekiant reformuoti senąją Romos kalendoriaus sistemą. Prieš reformą naudotas kalendorius buvo grindžiamas Mėnulio ciklais ir buvo netikslus, kas kėlė sunkumų tiek ūkininkavimui, tiek religinių švenčių nustatymui. Julijus Cezaris, vadovaujamas egiptiečio astronomo Sosigeno, nusprendė peržiūrėti ir supaprastinti kalendorių, pritaikydamas jį Saulės metų trukmei. Julijaus kalendorius buvo … [Skaityti toliau…]
Grigaliaus kalendorius yra plačiausiai pasaulyje naudojama laiko skaičiavimo sistema, kurią sukūrė popiežius Grigalius XIII 1582 metais. Jo įvedimas buvo reakcija į Julijaus kalendoriaus netikslumus, kurie per šimtmečius sukėlė rimtų problemų krikščioniškosios liturgijos šventėms. Julijaus kalendoriuje, įvestame dar Romos laikais, metai buvo ilgesni nei tropiniai metai, dėl ko pavasario lygiadienis kasmet vis labiau tolino nuo astronominio … [Skaityti toliau…]
Religijų kalendoriai rodo žmonių pastangas suderinti laiko skaičiavimą su dvasiniais ciklais, šventėmis ir religiniais įvykiais. Jie dažnai remiasi kosminiais ciklais, kaip saulės arba mėnulio judėjimu, ir yra glaudžiai susiję su konkrečios bendruomenės dvasiniu gyvenimu. Istorijoje kalendoriai tarnavo kaip priemonė ne tik laiko matavimui, bet ir religinių praktikų organizavimui, suteikdami ritmą tiek individualiam, tiek bendruomeniniam gyvenimui. … [Skaityti toliau…]
Grigaliaus reforma – tai XI amžiuje įvykęs reikšmingas Katalikų Bažnyčios reformų judėjimas, pavadintas popiežiaus Grigaliaus VII vardu. Ši reforma siekė atkurti dvasinę ir moralinę Bažnyčios discipliną, užtikrinti jos nepriklausomybę nuo pasaulietinės valdžios ir sustiprinti dvasininkų gyvenimo šventumą. Judėjimas tapo kertiniu momentu viduramžių Bažnyčios istorijoje, turėjusiu didelį poveikį ne tik religijai, bet ir visai Europos visuomenei. … [Skaityti toliau…]
Konkordatas – tai oficialus susitarimas tarp Katalikų Bažnyčios (paprastai Šventojo Sosto) ir pasaulietinės valstybės, kuriuo nustatomi jų tarpusavio santykiai bei reglamentuojami tam tikri religijos ir valstybės bendradarbiavimo ar veiklos aspektai. Konkordatai yra teisiniai dokumentai, apibrėžiantys Bažnyčios teises ir pareigas valstybėje, o taip pat valstybės įsipareigojimus Bažnyčiai. Jie dažniausiai yra susiję su Bažnyčios laisve atlikti savo … [Skaityti toliau…]
Vormso konkordatas, sudarytas 1122 metais tarp Šventosios Romos imperatoriaus Henriko V ir popiežiaus Kaliksto II, tapo vienu svarbiausių viduramžių Bažnyčios ir valstybės santykių istorijos įvykių. Šis susitarimas užbaigė beveik pusę amžiaus trukusį Investitūros ginčą, kuris apėmė konfliktą dėl vyskupų ir kitų aukštų dvasininkų skyrimo valdžios. Konkordatas suformavo naujas Bažnyčios ir pasaulietinės valdžios bendradarbiavimo taisykles, kurios … [Skaityti toliau…]
Investitūra – tai terminas, kuris apibūdina procesą, kai asmuo oficialiai paskiriamas į aukštą bažnytinę arba pasaulietinę pareigybę, jam suteikiant tam tikrus simbolinius ženklus. Viduramžiais šis procesas tapo vienu iš pagrindinių konfliktų tarp pasaulietinės valdžios ir Bažnyčios. Diskusijos apie investitūrą ir su tuo susijusios galios ribos atskleidė svarbiausius viduramžių Vakarų Europos politinius bei religinius klausimus. Investitūra … [Skaityti toliau…]