Ordinacija – tai krikščioniškoje tradicijoje sakramentinis veiksmas arba apeiga, per kurią žmogus yra įšventinamas į dvasininkų luomą, suteikiant jam teisę vykdyti tam tikras bažnytines funkcijas. Šis sakramentas yra esminis tiek Katalikų Bažnyčioje, tiek Rytų Ortodoksų Bažnyčioje, taip pat kai kuriose protestantiškose bendruomenėse. Ordinacija laikoma ypatinga Dievo malonės išraiška, kai asmuo įgalinamas tarnauti tikintiesiems per sakramentų … [Skaityti toliau…]
Nostradamas, tikrasis vardas Michel de Nostredame (1503–1566), buvo prancūzų gydytojas, astrologas ir pranašas, išgarsėjęs savo pranašysčių knyga Les Prophéties („Pranašystės“), kurioje pateikė ketureiliais parašytus ateities įvykių numatymus. Ši knyga tapo viena iš žymiausių pranašysčių rinkinių pasaulyje ir iki šiol kelia diskusijas bei susižavėjimą. Nostradamas gimė pietų Prancūzijoje, žydų kilmės šeimoje, kuri vėliau atsivertė į krikščionybę. … [Skaityti toliau…]
Aušautas – tai senovės lietuvių mitologijoje minimas dievas, siejamas su gyvybe, sveikata ir naujos dienos pradžia. Jo vardas iš dalies susijęs su žodžiais „aušra“ ir „aušti“, kas simbolizuoja pradžią, šviesos sugrįžimą ir gyvenimo ciklo atsinaujinimą. Nors apie Aušautą išlikę nedaug tiesioginių šaltinių, jis buvo svarbi dalis baltų tikėjimo, kuris ypatingą dėmesį skyrė gamtos reiškiniams, cikliškumui … [Skaityti toliau…]
Atlantas – tai viena iš svarbiausių figūrų graikų mitologijoje, žinomas kaip milžinas (titanas), kuriam buvo pavesta laikyti dangų ant savo pečių. Jo vardas tapo amžino stiprybės, kančios ir ištvermės simboliu. Atlanto istorija apima daugybę mitologinių pasakojimų ir skirtingų interpretacijų, tačiau pagrindinė jo reikšmė susijusi su dangaus ir žemės ribų palaikymu. Atlanto tėvai buvo titanas Japetas … [Skaityti toliau…]
Argonautai – tai graikų mitologijoje žinomi didvyriai, kurie, vadovaujami Jasono, leidosi į pavojingą kelionę ieškoti auksinio vilnos kailio. Šis mitas yra viena garsiausių senovės Graikijos epinių istorijų, pasakojanti apie narsą, draugystę, išdavystę ir žmogaus ryžtą siekiant tikslo. Argonautų vardas kildinamas iš jų laivo, vadinamo „Argu“, o jo pavadinimas reiškia „greitas“ arba „blizgantis“. Laivą pastatė garsus … [Skaityti toliau…]
Altaristas – tai katalikų kunigas, kuris dėl amžiaus, sveikatos būklės ar kitų priežasčių nebegali pilnai atlikti pastoracinio darbo. Šis terminas dažniausiai vartojamas apibūdinti emeritui – kunigui, pasitraukusiam iš aktyvios parapinės tarnystės, tačiau išlaikančiam savo kunigystės šventimus ir atliekant tam tikras liturgines funkcijas. Altaristai paprastai padeda parapijose ar bažnyčiose, kur reikia kunigo pagalbos aukoti Šventąsias Mišias, … [Skaityti toliau…]
Apostolikai – tai krikščionių sekta, veikusi III–IV amžiuje Mažojoje Azijoje. Jie išsiskyrė radikaliomis idėjomis ir griežtu gyvenimo būdu, siekdami atkurti ankstyvosios apaštalinės Bažnyčios idealus. Apostolikų mokymas buvo paremtas asketizmu, savanorišku skurdo pasirinkimu ir visišku atsisakymu pasaulietinio gyvenimo malonumų bei turto. Apostolikai tikėjo, kad tikrieji Kristaus sekėjai turėtų gyventi pagal apaštalų pavyzdį – paprastai, nusižeminusiai ir … [Skaityti toliau…]
Asasinai – tai izmailitų sekta, susiformavusi XI amžiaus pabaigoje Irane. Jos įkūrėju laikomas Hasanas ibn as Sabbahas, charizmatiškas lyderis, kuris savo veikla pakeitė regiono politinį ir religinį peizažą. Ši grupė išgarsėjo ne tik dėl savo mistinių pažiūrų, bet ir dėl itin efektyvios politinės strategijos, kuri apėmė tikslinius politinių priešų pašalinimus – veiksmus, kurie vėliau tapo … [Skaityti toliau…]
Atžindai, dar vadinami atžinduliais, senovės lietuvių tikėjime buvo žmonės, kuriems priskirta mistinė galia kenkti kitiems savo žvilgsniu, vadinamosiomis „blogomis akimis“. Šis įsitikinimas buvo giliai įsišaknijęs baltų pasaulėžiūroje ir liaudies tradicijose, kur daug dėmesio buvo skiriama ne tik matomai, bet ir nematomai pasaulio sandarai. Manoma, kad atžindai galėjo būti tiek sąmoningi, tiek nesąmoningi savo galios nešėjai. … [Skaityti toliau…]
Sakrariumas – tai ypatinga liturginė vieta arba įrenginys, naudojamas Katalikų Bažnyčioje ir kai kuriose kitose krikščionių tradicijose. Tai dažniausiai būna specialus praustuvės tipo indas arba kriauklė, įrengta zakristijoje, kuris skirtas šventiems skysčiams pašalinti taip, kad jie nepatektų į įprastą kanalizacijos sistemą. Sakrariumas yra tiesiogiai sujungtas su žeme, o ne su kanalizacija, nes tai užtikrina, kad … [Skaityti toliau…]