„Ars moriendi“, lotyniškai reiškiantis „menas mirti“, yra viduramžių krikščioniškos literatūros žanras, nagrinėjantis, kaip pasiruošti mirčiai dvasine ir praktine prasme. Šios knygos ir traktatai buvo sukurti tam, kad padėtų tikintiesiems susitikti su mirtimi ramiai, apmąstant savo santykį su Dievu ir pasitikint Jo malone. „Ars moriendi“ išpopuliarėjo Europoje XIV–XV amžiais, ypač po maro epidemijų, kurios privertė žmones … [Skaityti toliau…]
„Mirties Biblija“ – tai filosofinis Ovidijaus Kanto tekstas, kuriame nagrinėjami egzistencijos, gyvenimo pabaigos ir dvasinio pasaulio klausimai. Šis kūrinys atveria gilią žmogaus santykio su mirtimi perspektyvą, kviečiantį susimąstyti ne tik apie asmeninius patyrimus, bet ir apie universalią gyvenimo prasmę. Ovidijus Kantas, filosofas ir dvasinių tekstų kūrėjas, „Mirties Biblijoje“ kalba apie mirtį kaip apie neišvengiamą gyvenimo … [Skaityti toliau…]
Dešimt Egipto bausmių yra aprašytos Išėjimo knygoje (Iš 7–12) ir vaizduoja Dievo teismą faraonui ir Egiptui už izraelitų pavergimą bei faraono nenorą išlaisvinti Dievo tautos. Kiekviena bausmė buvo siunčiama kaip atsakas į faraono užsispyrimą ir kaip parodymas, kad Viešpats yra tikrasis Dievas, turintis valdžią virš Egipto dievų. 1. Vanduo paverstas krauju (Iš 7, 14–24)Nilo upės … [Skaityti toliau…]
Angelas naikintojas yra figūra, minima Senajame Testamente, susijusi su paskutine – dešimtąja – Dievo bausme, kurią jis pasiuntė Egiptui, norėdamas išlaisvinti izraelitus iš vergijos. Šis įvykis aprašomas Išėjimo knygoje (Iš 12), kur Dievas nurodo Mozei pasiruošti, nes Egipto žemę naktį aplankys angelas, nužudysiantis kiekvieno egiptiečio pirmagimį. Egipto faraonas atsisakė paleisti izraelitus, nepaisydamas devynių anksčiau ištikusių … [Skaityti toliau…]
1951-ųjų Kalėdų šventė Prancūzijoje tapo aštrios polemikos centru, kai Dižone Kalėdų senelis buvo simboliškai sudegintas ant katedros grotų. Šį veiksmą organizavo dvasininkai, pasmerkę Kalėdų senelį kaip figūrą, kuri esą skatina Kalėdų šventės „pagonėjimą“, nukreipdama dėmesį nuo tikrosios šventės – Išganytojo gimimo – prasmės. Įvykis sukėlė prieštaringų reakcijų, padalindamas visuomenę į dvi stovyklas. Vieni gynė Bažnyčios … [Skaityti toliau…]
Klausimas, ar Dievas egzistuoja, yra vienas iš pagrindinių, su kuriais susiduria žmonija nuo seniausių laikų. Šis klausimas apima ne tik filosofinius ir teologinius apmąstymus, bet ir gilesnius egzistencinius ieškojimus. Žmogus nuolat siekia suprasti savo vietą pasaulyje, ieško prasmės gyvenime ir atsakymų į klausimus apie savo kilmę, tikslą ir likimą. Dievo buvimo klausimas yra neatsiejamas nuo … [Skaityti toliau…]
Baldras (arba Balduras) yra viena iškiliausių figūrų skandinavų mitologijoje. Jis laikomas dievu, siejamu su šviesa, grožiu, teisingumu, nekaltumu ir taika. Baldras yra Odino, pagrindinio dievų, ir Friggos, vaisingumo bei motinystės deivės, sūnus. Jo vardas dažnai minimas senoviniuose šiaurės tekstuose, tokiuose kaip „Eda“ ir „Skaldų poemos“, kur jis apibūdinamas kaip tobulas ir nepriekaištingas dievas, kurį dievai … [Skaityti toliau…]
Fundamentalizmas – tai sąvoka, naudojama apibūdinti tam tikrą religinės ar ideologinės krypties interpretaciją, kuriai būdingas griežtas ir pažodinis šventųjų tekstų ar pagrindinių doktrinų laikymasis. Šis terminas dažniausiai siejamas su religija, tačiau jis taip pat gali būti taikomas politinėms, socialinėms ar kultūrinėms ideologijoms, kurios reikalauja grįžti prie pagrindinių principų ir laikytis jų be kompromisų. Terminas „fundamentalizmas“ … [Skaityti toliau…]
Vatikano bankas, oficialiai žinomas kaip Religinių reikalų institutas (lot. Istituto per le Opere di Religione, IOR), yra unikali finansų institucija, kuri veikia Vatikano miesto-valstybės ribose. Jis buvo įkurtas 1942 metais popiežiaus Pijaus XII, siekiant valdyti Bažnyčios turtą ir užtikrinti, kad finansai būtų naudojami religiniams ir labdaros tikslams. Skirtingai nei pasaulietiniai bankai, Vatikano bankas nėra įprastas … [Skaityti toliau…]
Didysis 1300 metų jubiliejus yra viena iš reikšmingiausių katalikų Bažnyčios istorijos akimirkų, simbolizuojanti pirmą oficialų jubiliejinių metų paskelbimą. Šį įvykį inicijavo popiežius Bonifacas VIII, kuris siekė paskatinti dvasinį atsinaujinimą ir suteikti tikintiesiems galimybę pelnyti visišką indulgenciją. Jubiliejiniai metai tapo tradicija, kurią Bažnyčia tęsia iki šių dienų, kviesdama tikinčiuosius giliau susimąstyti apie tikėjimą ir jo vietą … [Skaityti toliau…]