Teurgija (graik. Θεουργία, Theourgía) – tai religinė arba mistinė praktika, kuria siekiama užmegzti ryšį su dieviškomis būtybėmis, pritraukti jų pagalbą ar dalyvauti jų šventoje galioje. Žodis sudarytas iš graikiškų šaknų: theos (Dievas) ir ergon (darbas, veiksmas), todėl pažodžiui reiškia „dieviškąjį veikimą“ arba „darbas su Dievu“. Teurgija dažnai apima ritualus, maldas, meditaciją ar simbolinius veiksmus, kuriais … [Skaityti toliau…]
Crux Gemmata (lot. „brangakmenių kryžius“) yra ankstyvosios krikščionių bažnyčios kryžius, gausiai puoštas brangakmeniais, auksu ar emaliu, dažnai be Kristaus atvaizdo (krucifikso). Šie kryžiai, paplitę IV–VII a., ypač Bizantijos imperijoje ir Vakarų Europoje, simbolizavo Kristaus pergalę prieš mirtį ir Jo karališkąją šlovę, o ne kančią. Crux Gemmata buvo naudojami kaip liturginiai objektai, altoriaus ar procesiniai kryžiai, … [Skaityti toliau…]
Cluny judėjimas, kilęs X a. pradžioje Prancūzijoje, buvo vienas svarbiausių viduramžių Katalikų Bažnyčios reformų ir vienuolynų atgimimo katalizatorių. Centruodamasis aplink Cluny vienuolyną Burgundijoje, šis judėjimas siekė atnaujinti vienuolių gyvenimo drausmę, sustiprinti Bažnyčios moralinį autoritetą ir išlaisvinti ją iš pasaulietinės valdžios įtakos. Cluny judėjimas turėjo ilgalaikį poveikį ne tik vienuolynų sistemai, bet ir visai Bažnyčios struktūrai, … [Skaityti toliau…]
Crimen pessimum (lot. „gėdingiausias nusikaltimas“) yra terminas, vartojamas Katalikų Bažnyčios kanonų teisėje, apibūdinantis ypač sunkius seksualinius nusikaltimus, dažniausiai susijusius su homoseksualiais veiksmais, zoofilija ar kitais laikomais „prieš gamtą“ nukrypimais. Šis terminas buvo naudojamas viduramžiais ir ankstyvaisiais naujaisiais laikais, ypač inkvizicijos kontekste, tačiau XX a. jis dažnai siejamas su kunigų seksualiniu piktnaudžiavimu, įskaitant pedofiliją. Crimen pessimum … [Skaityti toliau…]
Tavo klausimas labai taiklus ir paliečia sudėtingą Lietuvos istorijos dalį, susijusią su kryžiuočių ordinu, krikščionybės plėtra ir šių dienų santykiais. Pabandysiu trumpai ir aiškiai paaiškinti, kaip viskas klostėsi, kodėl kryžiuočiai puolė Lietuvą, kaip priėmėme krikščionybę ir kodėl dabar su jais (ar jų palikuonimis) esame „draugai“. Kodėl kryžiuočiai puolė Lietuvą? Kaip Lietuva priėmė krikščionybę? Kodėl dabar … [Skaityti toliau…]
Mansūros mūšis, žinomas kaip Battle of Mansurah anglų kalboje ir معركة المنصورة (Maʿrakat al-Manṣūra) arabų kalboje, įvyko 1221 m. rugpjūčio 26–30 d. netoli Mansūros miesto, Nilo deltoje, Egipte, per Penktąjį kryžiaus žygį. Šis susirėmimas tapo triuškinančiu kryžiuočių pralaimėjimu, užbaigusiu jų viltis užkariauti Egiptą ir atkovoti Jeruzalę, tuo pačiu įtvirtindamas Ajubidų dominavimą regione. Penktasis kryžiaus žygis … [Skaityti toliau…]
Katalikų Bažnyčios teologijoje ir liturgikoje „maldos įstatymas“ (lot. lex orandi) yra kertinis principas, apibrėžiantis tai, kaip Bažnyčia meldžiasi ir garbina Dievą. Jis yra glaudžiai susijęs su „tikėjimo įstatymu“ (lex credendi), kuris nurodo, ką Bažnyčia tiki, ir „gyvenimo įstatymu“ (lex vivendi), apibrėžiančiu, kaip Bažnyčia gyvena. Šių trijų principų tarpusavio ryšys išreiškiamas žymiąja formule: „Lex orandi, lex … [Skaityti toliau…]
Anikonizmas – tai religinė ar kultūrinė praktika, kai vengiama dievybių ar šventų esybių vaizdavimo antropomorfiniais (žmogiškais) ar kitais materialiais atvaizdais, tokiais kaip statulos, paveikslai ar ikonos. Vietoj to dievybė dažnai simbolizuojama abstrakčiais ženklais, gamtos elementais ar visai nevaizduojama. Terminas kilęs iš graikų kalbos žodžių „a-“ (ne, be) ir „eikōn“ (atvaizdas), reiškiantis „be atvaizdo“. Pagrindinės savybės: … [Skaityti toliau…]
Mečislovas Reinys (1884–1953) – Lietuvos katalikų arkivyskupas, teologas, filosofas ir visuomenės veikėjas, kurio gyvenimas tapo tikėjimo ir ištvermės simboliu. Kalintas sovietų už „antisovietinę veiklą“, iš tiesų jis kentėjo dėl nepalaužiamo atsidavimo Dievui ir Bažnyčiai, miręs Vladimiro kalėjime. Jo auka ir darbai, nuo pedagogikos iki diplomatijos, paliko neišdildomą pėdsaką Lietuvos dvasinėje istorijoje. Istorija: nuo Madagaskaro kaimo … [Skaityti toliau…]
Teodora ir jos dukra Marozija – X a. Romos istorijos figūros, kurių vardai tapo neatsiejami nuo „Saeculum Obscurum“, arba tamsiojo amžiaus, kai Katalikų Bažnyčia išgyveno moralinį ir politinį nuosmukį. Šios moterys, priklausiusios galingai Teofilaktų šeimai, valdė Romą per intrigų, aljansų ir manipuliavimo popiežių rinkimais tinklą. Jų įtaka, kartais vadinama „pornokratija“, atspindi laikotarpį, kai popiežiaus sostas … [Skaityti toliau…]