Encikliką Quod apostolici muneris paskelbė popiežius Leonas XIII 1878 m. gruodžio 28 d., vos per metus nuo savo pontifikato pradžios. Tai buvo antroji jo enciklika ir pirmas toks stiprus Bažnyčios žodis prieš tuomet Europoje vis labiau plitusias socialines ideologijas – ypač prieš socializmą ir komunizmą. Šis lotyniškas pavadinimas pažodžiui reiškia „Dėl apaštališkosios tarnystės“ arba „Apie … [Skaityti toliau…]
Ši dievų sistema – viena seniausių pasaulyje – susiformavo tarpupio upių slėnyje (dabartinis Irakas ir Sirijos dalys) maždaug IV tūkst. pr. Kr. Čia pirmą kartą žmonės sugalvojo užrašyti dievų vardus ant molio lentelių dantiraščiu, o jų mitai (kaip Gilgamešo epas) tapo literatūros pamatu. Šumerų panteonas vėliau perėmė babiloniečiai, šiek tiek pakeitę dievų hierarchiją – pavyzdžiui, … [Skaityti toliau…]
Babilonas stovėjo ant Eufrato upės kranto – dabartiniame Irake, netoli Bagdado. Tai buvo ne šiaip miestas, o vienas iš galingiausių ir išmintingiausių pasaulio centrų, ypač valdant karaliui Nebukadnecarui II (VI a. pr. Kr.). Jo vardas – Babel (bāb ilu) – reiškė „Dievo vartai“, bet pranašams jis tapo atviro sukilimo prieš Dievą ženklu. Babilonas ne tik … [Skaityti toliau…]
Ugaritas (dabartinė Ras Šamra, Sirija) buvo svarbus senovės Artimųjų Rytų miestas-valstybė, klestėjęs maždaug 1800–1200 m. pr. Kr. Finikiečių pakrantėje, netoli Viduržemio jūros, Ugaritas buvo prekybos, kultūros ir religijos centras, garsėjantis savo raštija, mitologija ir įtaka aplinkinėms civilizacijoms, įskaitant izraelitus. Jo archeologiniai radiniai, ypač molinės lentelės su mitologiniais tekstais, atskleidė kanaaniečių religijos detales, kurios padeda suprasti … [Skaityti toliau…]
Kartagina (finikiečių kalba Qart-hadasht, „Naujas miestas“) buvo viena svarbiausių senovės Viduržemio jūros civilizacijų, įkurta finikiečių apie IX a. pr. Kr. dabartinio Tuniso teritorijoje. Kaip galinga prekybos, karinio jėgos ir kultūros sostinė, Kartagina paliko gilų pėdsaką istorijoje, ypač per savo konfliktus su Roma (Pūnų karus). Religinis Kartaginos gyvenimas, glaudžiai susijęs su finikiečių ir kanaaniečių tradicijomis, buvo … [Skaityti toliau…]
Tofetai (hebr. תֹּפֶת, tophet arba tofet) – tai senovės Artimųjų Rytų kontekste vartojamas terminas, dažniausiai siejamas su ritualinėmis vietomis, kur buvo atliekamos aukos, įskaitant galimus vaikų aukojimus ugnyje, ypač kanaaniečių, finikiečių ir kartais izraelitų religinėse praktikose. Žodis ir jo reikšmė daugiausia žinomi iš Senojo Testamento ir archeologinių radinių, ypač finikiečių kolonijose, tokiose kaip Kartagina. Tofetai … [Skaityti toliau…]
Dievas Molechas (hebr. מֹלֶךְ, Molech arba Moloch) yra paslaptinga ir prieštaringai vertinama figūra, minima Senajame Testamente ir siejama su senovės Artimųjų Rytų religinėmis praktikomis, ypač kanaaniečių, finikiečių, amonitų ir moabitų kultūromis. Jo vardas dažnai asocijuojamas su vaikų aukojimo ritualais, tačiau tyrinėtojų nuomonės apie Molecho prigimtį ir kultą skiriasi. Molechas Biblijoje Senojo Testamento tekstuose Molechas minimas … [Skaityti toliau…]
Lalibelos bažnyčios, esančios Lalibeloje, Etiopijoje, yra vienas įspūdingiausių pasaulio architektūros ir religinio paveldo paminklų. Oficialiai vadinamos uolose iškaltomis Lalibelos bažnyčiomis, jos yra 11 monolitinių bažnyčių kompleksas, iškaltas tiesiogiai iš vulkaninio tufinio akmens XII–XIII a. Šios bažnyčios, priskiriamos UNESCO pasaulio paveldo objektams, yra Etiopijos Ortodoksų Tewahedo Bažnyčios šventovė ir dažnai vadinamos „antruoju Jeruzalės miestu“ dėl jų … [Skaityti toliau…]
Kabalistai – tai žydų mąstytojai ir mistikai, siekiantys ne paviršutiniškai suprasti Dievo žodį, bet įžvelgti jame paslėptą struktūrą, tvarką ir energiją, kuri jungia visa, kas sukurta. Kabalistas skaito Torą ne tik kaip įsakymų rinkinį, bet kaip kosminį kodą, per kurį Dievas palaiko pasaulį. Žodis „kabalà“ (hebrajiškai קַבָּלָה, kabalah) reiškia „perėmimas“ arba „tradicija“. Kabalistai teigia gavę … [Skaityti toliau…]
Didysis šeštadienis – tai viena tyliausių dienų liturgijoje. Nėra šv. Mišių, vargonai nutyla, altorius apnuogintas. Pasaulis atrodo lyg būtų trumpam išjungtas. Tačiau pagal seną krikščionišką supratimą, būtent šią dieną Kristus nužengė į mirties gelmę – į šeolą, į tą sielų vietą, kur nuo pasaulio pradžios laukė visi numirusieji. Tai ne laikas be veiksmo, o laikas … [Skaityti toliau…]