Šventieji brangakmeniai

Nuo seniausių laikų žmonės akmenyse įžvelgė daugiau nei gamtos kūrinius. Jie buvo laikomi ryšio su dievais, protėviais ar kosmoso jėgomis simboliais. Kiekvienas šventas akmuo turi savo istoriją: kur jis rastas, kas jį atrado, kokius valdovus ar dvasinius mokytojus lydėjo ir kokią reikšmę įgavo skirtingose kultūrose. Kai kurie tapo relikvijomis šventyklose, kiti – karalių karūnų papuošalais … [Skaityti toliau…]

Skandinavų (vikingų) dievai

Svarbiausi dievai suskirstyti į dvi grupes – aesir (kariniai ir valdžios dievai, kaip Odinas ir Toras) ir vanir (gamtos ir derlingumo dievai, kaip Njordas ir Freja). Vikingai juos garbino ne šventyklose, o lauko altoriuose, šventuose giraičiuose ar net aukojimo akmenyse. Aukojimai buvo praktiški – nuo gyvulių iki vertingų daiktų, o svarbiausi ritualai vykdavo žiemos saulėgrįžos … [Skaityti toliau…]

Kas yra sefirot?

Sefirot – tai dešimt dieviškų emanacijų arba aspektų, per kuriuos Dievas (hebr. Ein Sof – „Beribis“) reiškiasi pasauliui ir palaiko visatos tvarką. Ši struktūra yra Kabalos – žydų mistinės tradicijos – pagrindas ir atskleidžia, kaip neaprėpiamas Dievas tampa pažinus per įvairias savo savybes. Sefira (dgs. sefirot, hebr. סְפִירוֹת) reiškia „skaičių“, „spindesį“ arba „sferą“. Tai ženklai … [Skaityti toliau…]

Islamo religinis kalendorius, šventės

Islamo religinis kalendorius, sudarytas pagal mėnulio Hijros sistemą ir apimantis svarbiausias šventes bei minėjimus visose pagrindinėse islamo kryptyse: sunitų, šiitų ir sufijų. Čia pateiktos datos išdėstytos pagal islamo mėnesių eigą – nuo Muharramo iki Dhu al-Hidžos – ir apima tiek visuotines šventes, tokias kaip Ramadanas ar Eid al-Adha, tiek tradiciškai šiitų gerbiamus įvykius (pvz., Ašūra, … [Skaityti toliau…]

Musulmonų religinis kalendorius, šventės

Musulmonų religinis gyvenimas paremtas mėnulio kalendoriumi (Hijra), kuris turi 12 mėnesių po 29 arba 30 dienų. Dėl to šventės kinta kasmet, „slankiodamos“ per metų laikus. Pirmasis metų mėnuo yra Muharram, o paskutinis – Dhu al-Hijjah. Šis kalendorius prasideda nuo svarbaus istorinio įvykio – Pranašo Mahometo persikėlimo iš Mekos į Mediną 622 m. po Kr., kuris … [Skaityti toliau…]

Bahajų tikėjimo įžadai

Bahajų tikėjime nėra formalių priesaikų ar įžadų, panašių į vienuolių ar dvasininkų įžadus kitose religijose. Tačiau tikėjimo priėmimas pats savaime laikomas sąmoningu asmens pasižadėjimu laikytis Bahá’u’lláh – Bahajų tikėjimo įkūrėjo – mokymų ir gyventi pagal Dievo nustatytus principus. Bahajų bendruomenėje tikėjimo įsipareigojimas yra asmeninis ir grindžiamas laisvu apsisprendimu. Bahajų tikėjimas susiformavo XIX amžiuje, Persijoje, ir … [Skaityti toliau…]

Hudud bausmės

Hudud bausmės – tai šariato teisės dalis, kur net klaida gali kainuoti galūnę ar gyvybę. Už vagystę – rankos amputacija. Už svetimavimą – rykštės arba mirtis. Šios bausmės laikomos ne žmogaus sugalvotu kerštu, o Dievo nustatytais atpildo įstatymais. Pats žodis hudud reiškia „ribos“ – peržengei jas, nėra vietos pasigailėjimui. Ypač griežtai hudud taikoma tokiose kryptyse … [Skaityti toliau…]

Ežerai ir jūros Biblijoje

Biblijoje ežerai yra teologiniai simboliai, rodantys chaosą, Dievo galią, išgelbėjimą ir dvasinį perėjimą. Senovės Artimųjų Rytų kultūrose jūra dažnai buvo laikoma chaoso ir grėsmės simboliu, įkūnijančiu nežinomybę ar dievišką teismą, tačiau Dievas ją valdo, kaip matyti Ps 89, 9: „Tu valdai jūros šėlimą; kai jos bangos kyla, Tu jas nutildai.“ Jūros ir ežerai taip pat … [Skaityti toliau…]

Barzdotas Dievas

Kai užsimerki ir bandai įsivaizduoti Dievą, ką matai? Daugeliui prieš akis iškyla paveikslas, tarsi nukopijuotas iš senos freskos ar vitražo: rūstus, bet išmintingas senis, ilga balta barzda, žvelgiantis iš dangaus. Kodėl būtent toks? Kodėl ne jaunas karys, ne liepsnojanti šviesa, o būtent barzdotas patriarchas, laikantis pasaulio tvarką savo rankose? Šis vaizdinys – ne tik meno … [Skaityti toliau…]

Penkios Jėzaus žaizdos

Krikščioniškoje tradicijoje visada akcentuojamos Jėzaus kančios akimirkos, o ypatingą vietą užima penkios žaizdos. Tikinčiųjų akys krypsta į rankų, kojų ir perdurto šono sužeidimus kaip į unikalų atsidavimo Dievo valiai liudijimą. Šis vaizdinys jungia istorinį įvykį bei gilią dvasinę prasmę, kuri atveria duris į sakramentinę Kristaus aukos gelmę. Biblijoje randame užuominų apie tų žaizdų tikrumą. Po … [Skaityti toliau…]