Hamanas – tai Esteros knygos veikėjas, Persijos karaliaus Achašvero patarėjas, kuris siekė sunaikinti žydų tautą. Jis yra vienas pagrindinių Purimo istorijos antagonistų, simbolizuojantis neapykantą, puikybę ir valdžios troškimą. Pasakojime Hamanas įsiunta, kai žydas Mordechajus atsisako jam nusilenkti. Tai Hamanas priima kaip asmeninį įžeidimą ir nusprendžia atkeršyti ne tik Mordechajui, bet visai jo tautai – žydams. … [Skaityti toliau…]
Purimas – tai viena iš spalvingiausių ir linksmiausių žydų švenčių, švenčiama kaip triukšminga, džiugi pergalės prieš blogį šventė, primenanti seną, bet iki šiol aktualią tiesą: kai atrodo, kad viskas pasmerkta – viskas gali apsiversti. Purimo šventė kyla iš Esteros knygos, esančios Senajame Testamente (Tanache). Istorija vyksta Persijos imperijoje, valdant karaliui Achašverui (tapatinamam su Kserksu I, … [Skaityti toliau…]
Apipjaustymas – tai senasis žydų ritualas vienas pirmųjų konkrečių įvykių Jėzaus gyvenime, apie kurį liudija Evangelijos. Ši istorinė detalė tampa ir teologiniu simboliu: Dievas, tapęs žmogumi, jau aštuntąją dieną po gimimo pradeda laikytis Įstatymo, kurį vėliau išpildys iki galo. Tai tylus, bet svarbus įvykis, kuriame Jėzus susitapatina su savo tauta, su kūnu, su žmogiška prigimtimi … [Skaityti toliau…]
Svarbiausios datos ir jų prasmės Šis kalendorius padeda sekti datas ir suprasti jų dvasinę prasmę – kodėl viena diena kviečia tylai, o kita – šventimui. Čia pateiktos pagrindinės šventės, kurias mini Katalikų Bažnyčia Lietuvoje, kartu su trumpais paaiškinimais, kuo jos svarbios kiekvienam tikinčiajam ar besidominčiam tradicijomis. Sausis Sausio 1 d. – Švč. Mergelė Marija, Dievo … [Skaityti toliau…]
Vien mintis apie tai skamba kaip provokacija: žmogus, kuris nevalgo metų metais – ir išgyvena. Jokio maisto, jokio vandens. Ne vienu metu, ne per kokį pasninką, o nuolatos. Tokį reiškinį vadina inedija (lot. inedia – „nevalgymas“). Ir tai ne dieta, ne asketinis eksperimentas. Tai – dvasinės kilmės būsena, kurią kai kurie mistikai išgyveno kaip Dievo … [Skaityti toliau…]
Yra stigmos, kurios kraujuoja. Yra stigmos, kurios niežti sielą, bet nematomos kūnui. Ir yra dar vienas keistas, sunkiai apčiuopiamas reiškinys – kvapiosios stigmos, vadinamos lotyniškai odor sanctitatis, arba šventumo kvapas. Tai nėra metafora. Istoriniuose šaltiniuose daugybę kartų užfiksuota, kad kai kurie šventieji gyvenimo pabaigoje ar po mirties skleidė ypatingą kvapą – ne prakaito, ne mirties, … [Skaityti toliau…]
Catalina Rivas gimė XX a. viduryje Cochabamba mieste, Bolivijoje, tačiau tiksli jos gimimo data viešai nėra plačiai skelbiama. Apie jos vaikystę ir jaunystę yra nedaug informacijos, nes ji buvo paprasta namų šeimininkė, gyvenusi įprastą gyvenimą iki savo mistinių patirčių pradžios. Ji užaugo katalikiškoje šeimoje, tačiau, kaip pati teigė, jos tikėjimas nebuvo itin gilus iki 1993 … [Skaityti toliau…]
Šventieji dažnai būna iš knygų – vienuoliai, teologai, kankiniai. Tačiau kartais šventumo ugnis įsiliepsnoja žmonėse, kurių niekas nebūtų įtaręs. Natuzza Evolo – viena tokių. Paprasta moteris iš Pietų Italijos, turėjusi vos keletą klasių, bet palikusi po savęs visą dvasinio gyvenimo kraštovaizdį, kuris iki šiol stebina net uoliausius skeptikus. Natuzza gimė 1924 m. rugpjūčio 23 d. … [Skaityti toliau…]
Teresė Neumann gimė 1898 m. balandžio 8 d., Didįjį penktadienį, Konersreute, Bavarijoje, Vokietijoje, siuvėjo Ferdinando Neumann ir jo žmonos Annos Grillmeier šeimoje. Ji buvo pirmoji iš vienuolikos vaikų neturtingoje, bet pamaldžioje katalikų šeimoje. Teresė augo padėdama šeimai namų ūkyje ir siuvėjo dirbtuvėse, todėl vaikystėje neturėjo daug laiko žaidimams. Ji lankė pradinę mokyklą nuo 1904 iki … [Skaityti toliau…]
Niekas nenori būti ženklu. Bet istorijoje buvo laikai, kai vien priklausymas tautai ar tikėjimui reiškė, kad tavo kūnas privalo nešioti žymę – ne iš garbės, o iš pažeminimo. Viena iš tamsiausių tokių ženklinimo formų – priverstinis žydų žymėjimas. Ne kaip simbolis, o kaip įrankis, kuriuo valdžia pavertė žmogų įspėjimu: „Šitas – ne toks kaip mes.“ … [Skaityti toliau…]