Mokytas nežinojimas (docta ignorantia)

Krikščionių teologijoje ir filosofijoje docta ignorantia (lot. „mokytas nežinojimas“) yra sąvoka, apibūdinanti nuolankų žmogaus proto ribotumo pripažinimą siekiant pažinti Dievą, kuris yra begalinis ir neaprėpiamas. Šią idėją XV a. išplėtojo vokiečių teologas ir filosofas Mikalojus Kuzietis (Nicholas of Cusa), remdamasis ankstesnėmis mistinėmis tradicijomis, tokiomis kaip Pseudo-Dionisijaus Areopagito ir šv. Bonaventūros mokymai. Mokytas nežinojimas nėra neišmanymas, … [Skaityti toliau…]

Dievai viengungiai

Kai galvojame apie dievus, dažnai įsivaizduojame audringas Graikų ar Romėnų dievų dramas – Dzeuso meilės nuotykius, Heros kerštą ar Afroditės aistras. Tačiau ne visos religijos dievus vaizduoja kaip šeimos žmones, apsuptus žmonų, meilužių ir vaikų. Kai kuriose tradicijose dievai yra viengungiai – vieniši, nepriklausomi, neturintys nei sutuoktinio, nei palikuonių. Kodėl taip yra? Ar šie dievai … [Skaityti toliau…]

40 dienų ir metų dykumoje

Dykuma – tai vieta, kur viskas atrodo tuščia, sausa, be gyvybės. Bet Biblijoje dykuma yra daugiau nei smėlis ir karštis – tai erdvė, kur žmogus susiduria su savimi, savo abejonėmis ir Dievu. Du dideli bibliniai veikėjai – Mozė ir Jėzus – praleido laiką dykumoje, kiekvienas savo kelionėje. Mozė vedė izraelitus per dykumą 40 metų, o … [Skaityti toliau…]

Ar Jėzus prisiminė, kas buvo prieš Jo gimimą?

Prieš daugiau nei 3300 metų, apie 1300 m. pr. Kr., Mozė, didysis izraelitų vadovas, vedė savo tautą iš Egipto vergovės ir bendravo su Dievu, gavęs Dešimt įsakymų Sinajaus kalne. Tuo metu Jėzus Kristus, pagal krikščionybės mokymą, jau egzistavo kaip amžinas Dievo Žodis danguje, šalia Dievo Tėvo, dalyvaudamas visuose dieviškuose planuose, įskaitant Mozės laikus. Todėl, kai … [Skaityti toliau…]

Romos pontifiko laidotuvių tvarka

Ordo Exsequiarum Romani Pontificis („Romos pontifiko laidotuvių apeigos“) yra liturginė knyga, kurioje išdėstytos detalios apeigos ir ritualai, vykstantys po popiežiaus mirties – nuo mirties konstatavimo iki laidotuvių ir palaidojimo. Šis dokumentas, reguliuojantis popiežiaus laidotuvių tvarką, yra svarbus Romos katalikų Bažnyčios liturginio gyvenimo elementas, atspindintis tiek šventąją tradiciją, tiek šiuolaikinius Bažnyčios poreikius. 2024 m. balandžio 29 … [Skaityti toliau…]

Šventieji brangakmeniai

Nuo seniausių laikų žmonės akmenyse įžvelgė daugiau nei gamtos kūrinius. Jie buvo laikomi ryšio su dievais, protėviais ar kosmoso jėgomis simboliais. Kiekvienas šventas akmuo turi savo istoriją: kur jis rastas, kas jį atrado, kokius valdovus ar dvasinius mokytojus lydėjo ir kokią reikšmę įgavo skirtingose kultūrose. Kai kurie tapo relikvijomis šventyklose, kiti – karalių karūnų papuošalais … [Skaityti toliau…]

Skandinavų (vikingų) dievai

Svarbiausi dievai suskirstyti į dvi grupes – aesir (kariniai ir valdžios dievai, kaip Odinas ir Toras) ir vanir (gamtos ir derlingumo dievai, kaip Njordas ir Freja). Vikingai juos garbino ne šventyklose, o lauko altoriuose, šventuose giraičiuose ar net aukojimo akmenyse. Aukojimai buvo praktiški – nuo gyvulių iki vertingų daiktų, o svarbiausi ritualai vykdavo žiemos saulėgrįžos … [Skaityti toliau…]

Kas yra sefirot?

Sefirot – tai dešimt dieviškų emanacijų arba aspektų, per kuriuos Dievas (hebr. Ein Sof – „Beribis“) reiškiasi pasauliui ir palaiko visatos tvarką. Ši struktūra yra Kabalos – žydų mistinės tradicijos – pagrindas ir atskleidžia, kaip neaprėpiamas Dievas tampa pažinus per įvairias savo savybes. Sefira (dgs. sefirot, hebr. סְפִירוֹת) reiškia „skaičių“, „spindesį“ arba „sferą“. Tai ženklai … [Skaityti toliau…]

Islamo religinis kalendorius, šventės

Islamo religinis kalendorius, sudarytas pagal mėnulio Hijros sistemą ir apimantis svarbiausias šventes bei minėjimus visose pagrindinėse islamo kryptyse: sunitų, šiitų ir sufijų. Čia pateiktos datos išdėstytos pagal islamo mėnesių eigą – nuo Muharramo iki Dhu al-Hidžos – ir apima tiek visuotines šventes, tokias kaip Ramadanas ar Eid al-Adha, tiek tradiciškai šiitų gerbiamus įvykius (pvz., Ašūra, … [Skaityti toliau…]

Musulmonų religinis kalendorius, šventės

Musulmonų religinis gyvenimas paremtas mėnulio kalendoriumi (Hijra), kuris turi 12 mėnesių po 29 arba 30 dienų. Dėl to šventės kinta kasmet, „slankiodamos“ per metų laikus. Pirmasis metų mėnuo yra Muharram, o paskutinis – Dhu al-Hijjah. Šis kalendorius prasideda nuo svarbaus istorinio įvykio – Pranašo Mahometo persikėlimo iš Mekos į Mediną 622 m. po Kr., kuris … [Skaityti toliau…]