Lotynų kalba: mirusi, bet gyva

Lotynų kalba, kadaise buvusi didingosios Romos imperijos širdimi, šiandien gyvuoja tarsi šešėlyje – jos neskambina nei turgaus prekeiviai, nei vaikai kiemuose. Tačiau nepaisant to, ši „mirusi kalba“ vis dar gyva, ypač religijoje, moksle ir simbolikoje. Kaip tai įmanoma? Kur pradingo kalba, kurią kalbėjo imperatoriai, kariuomenė, rašytojai ir mąstytojai? Lotynų kalba kilo Latiumo regione – ten, … [Skaityti toliau…]

Eusebijus Cezarėjietis

IV a. Romos imperija: chaosas, intrigos, krikščionybė ką tik iš pogrindžio lipa į sostą, o vidury viso šito – žmogus su plunksna, bandantis užrašyti istoriją, kuri keičia pasaulį. Tai Eusebijus Cezarėjietis, vyskupas, mokslininkas ir, galima sakyti, pirmasis krikščionybės „biografas“. Jo gyvenimas – tarsi detektyvinė istorija, pilna politinių žaidimų, teologinių ginčų ir aistros išsaugoti tai, kas, … [Skaityti toliau…]

Kas yra Kryžiuočių ordinas?

Kryžiuočių ordinas, oficialiai vadinamas Teutonų riterių ordinu (lot. Ordo domus Sanctae Mariae Theutonicorum Hierosolymitanorum), buvo viduramžių krikščionių karinis vienuolių ordinas, įkurtas XII a. pabaigoje. Šis ordinas, sudarytas iš riterių, kunigų ir brolių, siekė ginti krikščionybę, dalyvauti kryžiaus žygiuose ir plėsti krikščionių įtaką pagoniškose teritorijose. Kryžiuočių ordinas ypač išgarsėjo savo veikla Baltijos regione, kur atliko svarbų … [Skaityti toliau…]

Dešimtinė – religinis mokestis

Dešimtinė – tai senas kaip Biblija paprotys, kai žmogus atiduoda vieną dešimtąją savo turto ar pajamų Viešpačiui. Tai ne šiaip mokestis ar labdara – dešimtinė visų pirma reiškė, kad žmogus pripažįsta Dievą kaip tikrąjį visko davėją. Duodamas dalį, jis iš tiesų liudijo: viskas mano – bet nė vienas dalykas nėra tik mano. Pirmą kartą apie … [Skaityti toliau…]

Enciklika Popularum Progressio

„Populorum Progressio“ – tai popiežiaus Pauliaus VI enciklika, paskelbta 1967 m. kovo 26 d., pavadinimu „Apie tautų vystymąsi“. Tai vienas pagrindinių Bažnyčios socialinio mokymo dokumentų, skirtas ekonominei nelygybei, globaliniam teisingumui ir žmonijos bendrai pažangai. Enciklika išleista XX amžiaus viduryje, kai po kolonializmo griūties daug tautų ieškojo savarankiško kelio, o pasaulyje gilėjo skirtis tarp turtingųjų ir … [Skaityti toliau…]

Kas yra kūno teologija?

Kūno teologija – tai gili, plati ir novatoriška šv. Jono Pauliaus II teologinė mokykla, skirta žmogaus kūnui, lytiškumui, meilei ir santuokai. Ji kilo iš jo katechezių ciklo, sakyto 1979–1984 m., ir iki šiol laikoma vienu svarbiausių XX a. Katalikų Bažnyčios indėlių į žmogaus ir meilės sampratą. Tai ne teorija apie kūną, o būdas suprasti visą … [Skaityti toliau…]

Kas yra preliudija?

Preliudija – tai žodis, kuris reiškia įžangą, pradžią, pasiruošimą kažkam svarbesniam, dažniausiai naudojamas muzikoje, literatūroje, teatre ar net gyvenimo situacijose. Tai, kas eina prieš, kad atvertų duris tam, kas dar tik prasidės. Žodis kilo iš lotynų kalbos: prae- („prieš“) + ludere („žaisti“). Pažodžiui – „pažaisti prieš pagrindinį veiksmą“. Muzikos istorijoje tai iš pradžių buvo improvizuota … [Skaityti toliau…]

Dekretas Apie Rytų Katalikų Bažnyčias (Orientalium Ecclesiarum)

„Orientalium Ecclesiarum“ – tai Vatikano II Susirinkimo dekretas apie Rytų Katalikų Bažnyčias, paskelbtas 1964 m. lapkričio 21 d., drauge su dogmatine konstitucija Lumen Gentium ir dekretu apie ekumenizmą (Unitatis Redintegratio). Tai vienas iš svarbiausių dokumentų, kuriuo Bažnyčia iš naujo įvertino Rytų Katalikų tradicijų vertę, pripažindama jų savitumą, orumą ir teisėtą vietą visuotinės Bažnyčios gyvenime. Dekretą … [Skaityti toliau…]

Eustochija

Eustochija – tai viena žymiausių IV–V amžiaus krikščionių moterų, asketė, kilmingos romėnų giminės palikuonė, glaudžiai susijusi su Šv. Jeronimu. Jos gyvenimas žymi tą laikotarpį, kai Romos diduomenės moterys ėmė masiškai rinktis skaistumo, atgailos ir maldos kelią, atsisakydamos santuokos ir pasaulietinio gyvenimo prabangos. Jos pilnas vardas – Eustochium Julia. Ji gimė apie 368 m., šv. Pauolos … [Skaityti toliau…]

Popiežius Damazas I

Damazas I – popiežius, valdęs 366–384 m., vienas ryškiausių IV amžiaus Bažnyčios vadovų. Jo vardas glaudžiai susijęs su liturgijos, Rašto ir kalbos atnaujinimu, katalikiškos tapatybės stiprinimu bei Bažnyčios autoriteto Romoje įtvirtinimu. Gimė apie 305 m. Ispanijoje arba Romoje, bet veikė kaip tikras romėnas – tiek liturgine, tiek bažnytine prasme. Į popiežiaus sostą pakilo po labai … [Skaityti toliau…]