Bardo Thodol (tibetiečių kalba: བར་དོ་ཐོས་གྲོལ, liet. „Išsilaisvinimas klausantis tarpinėje būsenoje“), dažnai vadinama Tibeto mirusiųjų knyga, yra VIII a. Tibeto budizmo tekstas, priskiriamas legendiniam mokytojui Padmasambhavai (Guru Rinpoche). Tikėtina, kad tekstą užrašė jo mokinys Yeshe Tsogyal, o XIV a. jį atrado Karma Lingpa kaip terma (paslėptą lobį). Bardo Thodol yra dalis platesnio tekstų ciklo, vadinamo Karling … [Skaityti toliau…]
Pastoralinis kryžius (lot. crux pastoralis, angl. Pastoral Cross) – tai bendras terminas, žymintis kryžių, kurį nešioja dvasiniai vadovai – vyskupai, popiežius, abatai – kaip savo ganytojiškos tarnystės ženklą. Tai nėra vien papuošalas ar hierarchijos simbolis. Šis kryžius liudija pašaukimą sekti Kristaus, Gerojo Ganytojo, pavyzdžiu – saugoti, vesti ir tarnauti patikėtai bendruomenei. Evangelijoje Kristus sako: „Aš … [Skaityti toliau…]
Transhumanizmas vis labiau įgauna religinius bruožus, siūlydamas technologinį “išganymą” – nemirtingumą, superintelektą ir žmogaus prigimties keitimą. Vietoje Dievo čia garbinamas žmogaus protas, sustiprintas technologijų. Pagrindinės idėjos: Panašumai su religija: Problemos: Ar tai ateities religija?Transhumanizmas atsako į tuos pačius egzistencinius klausimus kaip ir tradicinės religijos, bet remiasi mokslu, o ne dieviškumu. Kol kas tai labiau technologinė … [Skaityti toliau…]
Ar visata, kurioje gyvename, yra Dievo sapnas, o mes – Jo mintys, įsikūnijusios formose? Hinduizmo šivaizmo tantra ir kvantinės fizikos idėjos siūlo, kad visata gali būti sąmonės projekcija, o materija – sutelkta Dievo svajonė. „Jei Dievas yra visagalis – gal Jis sapnuoja save kaip mus?“ – klausė šivaizmo išminčiai ir net fizikas Nikola Tesla. Šivaizmo … [Skaityti toliau…]
Musala – tai atvira erdvė arba mažesnė maldos vieta islamo tradicijoje, skirta šventinėms maldoms ir bendruomenės susirinkimams. Žodis musalla kilęs iš arabiško maṣallā (مصلى), reiškiančio „malda“ arba „vietą maldai“, nuo šaknies ṣalā („melstis“). Lietuvių kalboje rašomas musala (su viena „l“), tačiau islamo kontekste kartais išlaikomas arabiškas dvigubas „l“ (musalla), ypač angliškuose ar tarptautiniuose šaltiniuose. Kitomis … [Skaityti toliau…]
Budistų religinis kalendorius apima pagrindines šventes, minimas skirtingose budizmo tradicijose: theravāda (Pietryčių Azija), mahāyāna (Kinija, Korėja, Japonija) ir vajrayāna (Tibetas). Kadangi budizmas neturi vieno bendro liturginio metų ciklo, šventės čia pateiktos pagal Grigaliaus kalendorių, kaip jos dažniausiai švenčiamos pasaulyje. Įtrauktos tiek visuotinės datos, kaip Vesak ar Bodhi diena, tiek regioninės tradicijos, kaip Obon Japonijoje ar … [Skaityti toliau…]
Religiniai pastatai yra šventos erdvės, skirtos maldai, ritualams, bendruomenės susirinkimams ar dvasinei kontempliacijai, o jų pavadinimai rodo skirtingų tikėjimų tradicijas ir kultūras. Šis sąrašas pristato pagrindinius religinių pastatų pavadinimus, paaiškindamas jų paskirtį, kilmę ar kontekstą. Krikščionybė Stačiatikybė Islamas Judaizmas Hinduizmas Budizmas Sikhizmas Daoizmas Šintoizmas Džainizmas Zoroastrizmas Religinių pastatų pavadinimai rodo dvasinius kiekvienos tradicijos tikslus – … [Skaityti toliau…]
„Casti Connubii“ – „Apie skaistų santuokinį gyvenimą“ arba dažniau tiesiog „Apie krikščionišką santuoką“. Tai enciklika – oficialus popiežiaus laiškas, skirtas visai Katalikų Bažnyčiai. Enciklikos dažniausiai skelbia Bažnyčios mokymą svarbiais teologiniais, moraliniais ar socialiniais klausimais. Popiežius Pijus XI, paskelbta 1930 m. gruodžio 31 d. Enciklika Casti Connubii buvo parengta kaip Bažnyčios atsakas į: Pagrindinės enciklikos temos: … [Skaityti toliau…]
Venera danguje visada buvo paslaptinga – ryškiausia žvaigždė po Saulės ir Mėnulio, pasirodanti arba prieš aušrą, arba vos nusileidus saulei. Šis dangaus kūnas nuo seniausių laikų žadino žmonių vaizduotę, skatino mitus, religinius simbolius, astronominius tyrinėjimus. Tačiau kas iš tiesų slypi už šio spindesio – meilė ar puolęs šviesos angelas? Senovės romėnai Venerą tapatino su meilės … [Skaityti toliau…]
Žodis „stagnacija“ kilęs iš lotynų kalbos termino „stagnare“, reiškiančio „stovėti vietoje“ arba „būti nejudriam“. Šis žodis iš pradžių buvo vartojamas apibūdinti stovinčiam vandeniui, kuris nustoja tekėti ir tampa nešvarus. Vėliau, ypač ekonomikos ir visuomenės kontekste, „stagnacija“ pradėta naudoti metaforiškai, nusakant progreso trūkumą, sąstingį ar gyvybingumo praradimą. Stagnacija – tai būsena, kai nėra jokio judėjimo į … [Skaityti toliau…]