Grahamo Greene’o romanas „Galybė ir garbė“ (angl. The Power and the Glory), išleistas 1940 m., pristato vieną įsimintiniausių literatūros personažų – „viskio kunigą“, bevardį Meksikos kunigą, kurio gyvenimas persmelktas nuodėmės, tikėjimo ir išpirkimo prieštarų. Šis antiherojus, klajojantis persekiojimo ir revoliucijos draskomoje Meksikoje, yra ne tik katalikybės, bet ir žmogiškosios prigimties tyrinėjimas. Grynas, pats būdamas katalikas, … [Skaityti toliau…]
Grigorijus Rasputinas (1869–1916 m.) – viena prieštaringiausių Rusijos istorijos figūrų, mistikas ir savamokslis „šventasis“, kurio įtaka caro Nikolajaus II šeimai tapo legendų ir skandalų objektu. Nors nebuvo nei kunigas, nei vienuolis, Rasputinas save vadino „Dievo žmogumi“, teigiančiu, kad turi dieviškų galių gydyti ligas ir numatyti ateitį. Jo artumas Romanovų šeimai, ypač carienei Aleksandrai, kilo iš … [Skaityti toliau…]
Bulė Inscrutabilis Iudiciorum Dei, išleista 1631 m. popiežiaus Urbono VIII, yra reikšmingas Katalikų Bažnyčios dokumentas, kuriuo griežtai smerkiamos astrologinės ir kitos prietaringos praktikos, ypač pranašavimai apie kunigaikščių ar popiežių mirtį. Šis dokumentas atspindi XVII a. Bažnyčios pastangas kovoti su pseudomokslais, kurie kėlė grėsmę jos autoritetui ir visuomenės moralei. Ironiška, kad Urbonas VIII, jaunystėje pats domėjęsis … [Skaityti toliau…]
Liber Pontificalis, arba „Popiežių knyga“, yra unikalus istorinis dokumentas, kuriame pateikiamas popiežių biografijų rinkinys, pradedant nuo šventojo Petro, laikomo pirmuoju Romos vyskupu, ir tęsiasi iki vėlyvųjų viduramžių. Šis tekstas, rašytas lotynų kalba, yra ne tik Bažnyčios istorijos šaltinis, bet ir savotiškas langas į politinius, kultūrinius bei religinius procesus, formavusius Vakarų Europą per pirmuosius krikščionybės amžius. … [Skaityti toliau…]
Terminas „Teofilaktai“ yra susijęs su vardu, kilusiu iš graikų kalbos, ir turi gilią istorinę bei kultūrinę reikšmę, ypač siejamą su įtakingomis viduramžių giminėmis ir Bažnyčios veikėjais. Žodis „Teofilaktai“ kyla iš graikų kalbos vardo „Theophylaktos“ (Θεοφύλακτος), sudaryto iš dviejų dalių: „theos“ (θεός), reiškiančio „dievas“, ir „phylax“ (φύλαξ), reiškiančio „sargas“ arba „saugotojas“. Taigi vardas iš esmės reiškia … [Skaityti toliau…]
Pijus IX, gimęs kaip Giovanni Maria Mastai-Ferretti 1792 m., yra vienas ryškiausių ir prieštaringiausių XIX a. popiežių, kurio pontifikatas truko rekordinius 31 metus (1846–1878). Jo valdymo laikotarpis atspindi Bažnyčios kovą su sparčiai kintančiu pasauliu – industrializacija, liberalizmu ir nacionalizmo banga. Per savo gyvenimą jis patyrė ir šlovę, ir pažeminimą, prarado Popiežiaus valstybes, bet paliko gilų … [Skaityti toliau…]
Celestinas V, gimęs kaip Pietro Angelerio apie 1215 m., yra viena iš unikaliausių figūrų popiežių istorijoje, nes tapo vienu iš nedaugelio savo noru atsistatydinusių Šventojo Sosto vadovų. Jo trumpas, vos penkis mėnesius trukęs pontifikatas 1294 m. atspindi ne tik jo asmeninę pamaldumo ir atsiskyrėliško gyvenimo viziją, bet ir sudėtingą XIII a. Bažnyčios politikos kontekstą. Pietro … [Skaityti toliau…]
Popiežius Urbonas VIII, gimęs kaip Maffeo Barberini (1568–1644), buvo vienas ryškesnių XVII a. Katalikų Bažnyčios vadovų, kurio pontifikatas (1623–1644) pasižymėjo tiek kultūrine puošmena, tiek prieštaringais sprendimais. Jo biografija ir veiksmai atspindi to meto politikos, religijos ir mokslo įtampas, o istorijos apie jį atskleidžia spalvingą asmenybę, balansavusią tarp meno mecenato ir griežto Bažnyčios autoriteto. Maffeo Barberini … [Skaityti toliau…]
Popiežius Klemensas V, gimęs kaip Bertrand de Got, valdęs Katalikų Bažnyčią nuo 1305 iki 1314 m., yra viena reikšmingiausių XIV a. popiežystės figūrų, kurios sprendimai turėjo ilgalaikių pasekmių Bažnyčios istorijai. Jo pontifikatas žymi vadinamosios „Avinjono nelaisvės“ pradžią, kai popiežiaus sostas buvo perkeltas iš Romos į Avinjoną, Prancūziją, taip sumažindamas popiežiaus autonomiją ir sustiprindamas Prancūzijos karalių … [Skaityti toliau…]
Popiežius Urbonas VI, gimęs kaip Bartolomeo Prignano, valdęs Katalikų Bažnyčią nuo 1378 iki 1389 m., yra viena tragiškiausių ir prieštaringiausių figūrų XIV a. popiežystės istorijoje. Jo pontifikatas, turėjęs atnešti stabilumą po Avinjono nelaisvės, kai popiežiai rezidavo Prancūzijoje, virto katastrofa, sukeldamas Didžiąją Vakarų schizmą – laikotarpį, kai krikščionija buvo padalinta tarp dviejų, o vėliau net trijų … [Skaityti toliau…]