Samas Harisas (Sam Harris, teisingai lietuviškai rašoma „Samas Harisas“ pagal lietuvių kalbos rašybos taisykles) – amerikiečių filosofas, neuromokslininkas, rašytojas ir vienas iš „naujųjų ateistų“ judėjimo lyderių, kartu su Ričardu Daukinsu, Christopheriu Hitchensu ir Danieliu Dennettu. Jo knyga Tikėjimo pabaiga (The End of Faith, 2004) tapo bestseleriu, kuriame jis kritikuoja religiją kaip iracionalią ir pavojingą jėgą, … [Skaityti toliau…]
Bertranas Raselas (Bertrand Russell, 1872–1970) – britų filosofas, matematikas, logikas ir visuomenės veikėjas, vienas įtakingiausių XX a. intelektualų, kritikavęs tradicinius Dievo buvimo įrodymus ir religijos moralinį poveikį. Jo esė Kodėl nesu krikščionis (1927) tapo ateizmo ir racionalizmo klasika, kurioje jis argumentavo prieš krikščionybės doktrinas ir teigė, kad religija dažnai remiasi baime ir trukdo pažangai. Raselas … [Skaityti toliau…]
Karlas Marksas (1818–1883) – vokiečių filosofas, ekonomistas ir revoliucionierius, marksizmo ideologijos kūrėjas, geriausiai žinomas dėl savo veikalų Kapitalas (Das Kapital) ir Komunistų partijos manifestas (kartu su Frydrichu Engelsu). Jis religiją vadino „liaudies opijumi“, teigdamas, kad ji yra valdančiųjų klasės priemonė, naudojama nuslopinti socialinį nepasitenkinimą ir išlaikyti darbininkų klasės paklusnumą. Karlas Heinrichas Marksas gimė 1818 m. … [Skaityti toliau…]
Liudvikas Fojerbachas: biografija, požiūris į Dievą ir religiją Liudvikas Fojerbachas (Ludwigas Feuerbachas) – XIX a. vokiečių filosofas, materialistas ir antropologas, geriausiai žinomas dėl savo veikalo Krikščionybės esmė (Das Wesen des Christentums, 1841), kuriame teigė, kad Dievas yra žmogaus psichologinė projekcija, atspindinti jo norus, baimes ir idealus. Jo idėjos turėjo didelę įtaką ateizmo, marksizmo ir šiuolaikinės … [Skaityti toliau…]
Valdiečiai (Waldensians, it. Valdesi, pranc. Vaudois) – krikščionių religinis judėjimas, XII a. pabaigoje įkurtas Prancūzijoje prekeivio Petro Valdo (Pierre Valdès). Jie kritikavo Romos katalikų bažnyčios turtus, mokymus apie skaistyklą, indulgencijas ir kitus doktrininius aspektus, pabrėždami paprastą gyvenimą, Biblijos autoritetą ir apaštališką neturtą. Valdiečiai laikomi vienais ankstyviausių protestantizmo pirmtakų, o jų idėjos paveikė Reformaciją. Valdiečių judėjimas … [Skaityti toliau…]
Celsas (II a. po Kr.) buvo graikų filosofas, vienas pirmųjų žinomų krikščionybės kritikų, kurio veikalas Tikrasis žodis (Alēthēs Logos) tapo svarbiu ankstyvosios krikščionybės oponentų tekstu. Jis kritikavo krikščionybę kaip neišsilavinusių, paprastų žmonių religiją, laikydamas ją iracionalia ir pavojinga Romos visuomenei. Jo argumentams atsakė krikščionių apologetas Origenas savo veikale Prieš Celsą (Contra Celsum), kuris išsaugojo daugumą … [Skaityti toliau…]
Protagoras (apie 490–420 m. pr. Kr.) – senovės Graikijos filosofas, vienas žymiausių sofistų, garsėjęs savo reliatyvizmo doktrina ir posakiu „Žmogus yra visų dalykų matas“. Jo mokymai apie žinojimą, etiką ir religiją buvo novatoriški, tačiau dėl skepticizmo dievų atžvilgiu jis susilaukė prieštaringų vertinimų. Protagoras gimė apie 490 m. pr. Kr. Abdėroje, Trakijoje (dabartinė Šiaurės Graikija). Apie … [Skaityti toliau…]
Epikūras (341–270 m. pr. Kr.) – senovės Graikijos filosofas, hedonizmo pradininkas ir epikūrizmo mokyklos įkūrėjas, kurio mokymai apie laimę, malonumą ir gyvenimo prasmę turėjo ilgalaikę įtaką filosofijai. Jo požiūris į dievus ir religiją buvo unikalus, pabrėžiantis racionalumą ir laisvę nuo baimės. Epikūras gimė 341 m. pr. Kr. Samo saloje, Egėjo jūroje, kuri tuo metu buvo … [Skaityti toliau…]
Gailestingumo seserys (Sisters of Mercy, lot. Sorores Misericordiae) – tai Romos katalikų moterų vienuolių kongregacija, įkurta 1831 m. Dubline, Airijoje, Catherine McAuley. Šios seserys pasižymi tarnyste vargšams, ligoniams ir neįgaliesiems, ypač pabrėždamos moterų ir vaikų švietimą bei apsaugą. Jų gyvenimas yra maldos, bendruomeninio gyvenimo ir gailestingumo darbų derinys, įkvėptas Jėzaus mokymo ir steigėjos vizijos. Gailestingumo … [Skaityti toliau…]
Regula – tai lotyniškas žodis, reiškiantis „taisyklę“, „normą“ arba „vadovą“, kuris struktūrizuoja ir nukreipia dvasinį gyvenimą, ypač vienuoliniuose kontekstuose. Religijoje regula yra rašytinis ar tradicinis taisyklių rinkinys, skirtas padėti tikintiesiems gyventi pagal jų tikėjimo principus, siekti šventumo ir išlaikyti bendruomenės darną. Žodis „regula“ kilęs iš lotynų kalbos regula, reiškiančio „taisyklę“, „matą“ arba „liniuotę“. Šis terminas … [Skaityti toliau…]