Mistikos terminas apibūdinamas kaip patirtis, kurios metu žmogus suvokia ryšį su Dievu ar aukščiausia realybe, viršijančia įprastą žmogaus supratimą. Mistinė teologija siekia konceptualizuoti ir suprasti šias patirtis, naudojant teologinius, filosofinius ir dvasinius įrankius. Tai yra teologijos šaka, nagrinėjanti sielos būsenas ir patirtis, kurių neįmanoma pasiekti vien žmogaus pastangomis ar įprasta dieviškąja malone. Ji apima neeilines … [Skaityti toliau…]
Tamsioji sielos naktis“ – tai vienas žymiausių ispanų mistiko, šventojo Jono Kryžiečio (isp. San Juan de la Cruz, 1542–1591) kūrinių, parašytas XVI a. antroje pusėje. Šiame veikale autorius apmąsto gilų dvasinį žmogaus augimą, kylantį iš skausmingo, bet būtino atsiskyrimo nuo pasaulio ir savęs paties, vedančio į vienybę su Dievu. Šis tekstas iš pradžių buvo parašytas … [Skaityti toliau…]
Epifanija, Lietuvoje dažniau vadinama Trijų Karalių švente, yra viena iš seniausių krikščioniškų švenčių, žyminti Jėzaus Kristaus apsireiškimo pasauliui momentą. Ši šventė, kupina simbolikos ir liaudiškų papročių, Lietuvoje minima su pagarba ir džiaugsmu, jungdama religinę tradiciją su tautosaka. Epifanija kviečia apmąstyti dieviškumo ir žmogiškumo susitikimą, o lietuvių kultūroje ji praturtinta unikaliais ritualais, kurie išlikę iki šių … [Skaityti toliau…]
Rožinio mėnuo – tai krikščionių, ypač katalikų, tikėjime ypatingas laikotarpis, skirtas Švč. Mergelei Marijai ir Rožinio maldai. Lietuvoje, kur Marijos garbinimas turi gilias šaknis, šis mėnuo yra metas, kai tikintieji susitelkia į maldą, bendruomeniškumą ir dvasinį atsinaujinimą. Rožinio mėnuo sujungia religinę tradiciją su lietuvišku pamaldumu, o jo papročiai atspindi tiek Bažnyčios mokymą, tiek liaudies tikėjimo … [Skaityti toliau…]
Didysis šeštadienis, dar vadinamas Velykų vigilijos išvakarėmis, yra viena iš giliausių ir paslaptingiausių krikščioniškosios Didžiosios savaitės dienų. Lietuvoje šią dieną tikintieji praleidžia tyliai apmąstydami Jėzaus Kristaus kapą, ruošdamiesi Velykų džiaugsmui. Tai diena, persmelkta ramybės, laukimo ir pasiruošimo, o lietuvių tradicijose ji taip pat pažymėta unikaliais papročiais, kurie sujungia krikščionišką tikėjimą su senovės liaudies išmintimi. Didysis … [Skaityti toliau…]
Didysis ketvirtadienis – viena iš svarbiausių krikščioniškų švenčių, žyminti Velykų tridienio pradžią. Lietuvoje, kaip ir visame krikščioniškame pasaulyje, šią dieną tikintieji mini Jėzaus Kristaus Paskutinę vakarienę, Eucharistijos ir kunigystės sakramentų įsteigimą bei Jo kančios pradžią. Tai diena, kupina gilių liturginių apeigų, simbolikos ir liaudiškų tradicijų, kurios Lietuvoje persipina su krikščionišku tikėjimu. Didysis ketvirtadienis yra paskutinė … [Skaityti toliau…]
Melkitų Graikų katalikų bažnyčia yra unikali krikščionių bendruomenė, jungianti Rytų krikščionybės tradicijas su visuotine Katalikų Bažnyčios vienybe. Ši bažnyčia, kilusi iš senovės Antiochijos krikščionių bendruomenės, yra viena iš 23 Rytų katalikų bažnyčių, išlaikiusi savo bizantiškąją liturgiją, kultūrą ir dvasinį paveldą, tačiau esanti visiškoje vienybėje su Romos popiežiumi. Žodis „melkitai“ kilęs iš sirų kalbos žodžio malkāyâ, … [Skaityti toliau…]
Devintinės, arba Kristaus Kūno ir Kraujo iškilmė, yra viena iš reikšmingiausių katalikų švenčių Lietuvoje, minima devintą savaitę po Velykų, dažniausiai birželio pradžioje. Ši šventė, giliai įsišaknijusi krikščioniškoje tradicijoje, kviečia tikinčiuosius apmąstyti Eucharistijos slėpinį – Jėzaus buvimą duonoje ir vyne. Lietuvoje Devintinės išsiskiria spalvingomis procesijomis, giliu liaudies pamaldumu ir unikaliomis tradicijomis, kurios sujungia dvasinį susikaupimą su … [Skaityti toliau…]
Zikuratai – tai monumentalūs terasinio tipo statiniai, kurie dominavo senovės Mesopotamijos peizaže per kelis tūkstančius metų. Šie įspūdingi „nukirstų piramidžių” pavidalo pastatai atskleidžia nuostabų senovės inžinerijos meistriškumą ir atstovauja giliai šaknis leidusioms religinėms bei socialinėms tradicijoms. Nuo seniausių Šumerų civilizacijos pavyzdžių iki Babilono imperijos šlovės dienų, zikuratai buvo ne tik architektūros objektai, bet ir dvasinio … [Skaityti toliau…]
Absurdas – sąvoka, dažnai siejama su žmogaus bandymu rasti prasmę ten, kur jos, regis, nėra. Religijoje absurdas tampa ypač intriguojančiu reiškiniu: tikėjimas, kuris turėtų suteikti aiškumą, kartais atveria paradoksų ir neatsakomų klausimų bedugnę. Nuo Senojo Testamento patriarchų iki šiuolaikinių teologų absurdas religijoje kelia klausimus apie žmogaus vietą pasaulyje, Dievo valią ir pačią tikėjimo esmę. Absurdo … [Skaityti toliau…]