Čia pateikiami du vaikystės evangelijos tekstai. Abu pateikti tekstai kalba apie tą patį apokrifinį kūrinį – Evangeliją apie Jėzaus vaikystę pagal Tomą (The Infancy Gospel of Thomas), – tačiau skiriasi pateikimo stiliumi, turinio detalumu ir kontekstiniu paaiškinimu. Toliau skaitykite pirmąją versiją, po jos antrąją. Tomo Evangelija apie Jėzaus vaikystę (angl. Infancy Gospel of Thomas), kitaip … [Skaityti toliau…]
„Marijos gimimo evangelija“ – tai ankstyvas krikščioniškas apokrifinis tekstas, pasakojantis apie Švč. Mergelės Marijos gimimą, vaikystę, pašventinimą šventykloje ir sužadėtuves su Juozapu. Šis kūrinys nepriklauso Naujojo Testamento kanonui, bet ilgainiui tapo labai svarbiu šaltiniu viduramžių krikščioniškoje tradicijoje, ypač kalbant apie Marijos kilmę, skaistumą ir dievišką pašaukimą. Tekstas klaidingai priskiriamas evangelistui Matui, tačiau tikrasis autorius nežinomas. … [Skaityti toliau…]
Abiataras (hebrajiškai: אֶבְיָתָר – Evyatar, reiškia „mano tėvas yra gausa“ arba „Dievas mano tėvas“) – tai Senojo Testamento veikėjas, svarbus žydų kunigas Dovydo laikais. Abiataras buvo vyriausiojo kunigo Ahimelecho sūnus, iš Eleazaro linijos, kilmės iš Elio kunigiškosios giminės. Jis tarnavo Šiloje, o vėliau Nobe, kur buvo šventykla (arba šventykla primenanti Dievo buveinę). Pagrindinės biblijos vietos: … [Skaityti toliau…]
Evangelija pagal Pseudomatą (Netikro Mato evangelija) (lot. Evangelium Pseudo-Matthaei) – tai vienas iš krikščioniškų apokrifinių tekstų, parašytas apie VI–VII amžiuje, greičiausiai lotyniškai, ir klaidingai priskirtas apaštalui Matui. Tekstas yra nekanoninis – jo nėra Biblijoje, tačiau jis turėjo reikšmingą poveikį viduramžių krikščioniškajai ikonografijai ir liaudies pamaldumui. Nors pats tekstas teigia, kad jį parašė apaštalas Matas, istorikai … [Skaityti toliau…]
“Juozapo Dailidės istorija” (The History of Joseph the Carpenter), vienas iš apokrifinių (neįtrauktų į kanoninę Bibliją) krikščioniškųjų raštų, pasakojantis apie Šv. Juozapą, Jėzaus žemiškąjį tėvą. Pagrindinė informacija: Svarbiausi elementai: Nors šis tekstas nėra kanoninis, jis rodo ankstyvųjų krikščionių pagarbą Šv. Juozapui ir bandymus užpildyti naujojo Testamento “spragas” (pvz., Juozapo vaikai iš pirmos santuokos, jo darbas, … [Skaityti toliau…]
Evangelija pagal Jokūbą, dar vadinama Jokūbo protoevangelija (lot. Protoevangelium Jacobi, gr. Πρωτευαγγέλιον Ἰακώβου) – tai ankstyvosios krikščioniškos apokrifinės literatūros kūrinių. Šis tekstas nėra įtrauktas į Naujojo Testamento kanoną, tačiau per amžius turėjo didžiulės įtakos krikščioniškajai tradicijai, ypač susijusiai su Švč. Mergelės Marijos gyvenimu. Manoma, kad kūrinys parašytas apie 2 a. vidurį, o jame pasakojama apie … [Skaityti toliau…]
Dešinė pusė siejama su šventumu, galia, palaiminimu ir dieviškumu. Ši simbolika kyla iš įvairių kultūrinių, istorinių ir praktinių kontekstų, tačiau jos šaknys gilios ir universalios. Dešinė ranka, kaip dominuojanti daugelio žmonių kūno dalis, tapo dvasinės reikšmės simboliu. Dešinė pusė daugelyje religijų laikoma palankia, šventa ir susijusia su dieviškąja tvarka. Tai dažnai siejama su: Tačiau dešinės … [Skaityti toliau…]
Hanibalas Barkas (247–183/181 m. pr. Kr.) – vardas, tapęs karinio genialumo sinonimu. Kartaginos karvedys, vadovavęs Antrajam Pūnų karui prieš Romą, paliko neišdildomą pėdsaką istorijoje. Jo drąsa pervedant kariuomenę per Alpes, pergalės prieš gausesnes Romos pajėgas ir gyvenimas, kupinas dramatiškų posūkių, pavertė jį legenda. Tačiau Hanibalo istorija neapsiriboja mūšių laukais – jo veiksmai buvo persmelkti religinių … [Skaityti toliau…]
Romėniški skaičiai, dar vadinami romėnų skaitmenimis, yra skaičių sistema, sukurta senovės Romoje. Ši sistema, atsiradusi maždaug VIII–IX a. pr. Kr., buvo plačiai naudojama Romos imperijoje ir vėliau viduramžių Europoje. Ji pagrįsta tam tikromis lotynų abėcėlės raidėmis, kurioms priskirtos skaitinės vertės: I (1), V (5), X (10), L (50), C (100), D (500) ir M (1000). … [Skaityti toliau…]
Jėzaus laikais Palestinoje vyno vartojimas buvo neatsiejama kasdienio gyvenimo dalis, tačiau jis skyrėsi nuo šiuolaikinių alkoholinių gėrimų. Senovėje natūraliai fermentuotas vynas negalėjo turėti daugiau nei 16–18 laipsnių alkoholio, nes dėl biologinių ribų rūgimas sustodavo savaime. Kadangi distiliacijos proceso tuo metu dar nebuvo žinoma, žmonės neturėjo galimybės gaminti stipriųjų gėrimų. Tik VIII amžiuje arabų alchemikai išrado … [Skaityti toliau…]