Sibilės – tai mitinės senovės pranašės, kurios, kaip tikėta, įkvėptos dievų, ypač Apolono, skelbė dieviškas pranašystes. Senovės pasaulyje jos turėjo ypatingą autoritetą, o jų išsakytos žinios buvo laikomos svarbiu religiniu ir politiniu vadovu. Nors sibilės dažnai siejamos su graikų ir romėnų kultūromis, jų įtaka buvo jaučiama ir vėlesniais laikais – ypač ankstyvosios krikščionybės kontekste. Sibilės … [Skaityti toliau…]
Sibilės pranašystės (Oracula Sibyllina), dar vadinamos Sibylline Oracles, yra paslaptingas senovės tekstų rinkinys, priskiriamas mitinėms pranašėms – sibilėms, kurios, tikėta, Apolono įkvėptos skelbė dieviškas pranašystes. Šie kūriniai, parašyti graikų hegzametru, yra ne tik religinės, bet ir kultūrinės reikšmės, nes sujungia pagonišką, žydišką ir krikščionišką tradicijas. Nors originalios Romos sibilių knygos neišliko, išlikę tekstai, sudaryti tarp … [Skaityti toliau…]
Markas Terencijus Varonas (Marc Varro), dažnai vadinamas tiesiog Varro, buvo vienas žymiausių senovės Romos mokslininkų, gyvenęs 116–27 m. pr. Kr. Gimęs Reatės mieste (dabartinė Italija, Lacijaus regionas), jis kilo iš turtingos riterių klasės (equites) šeimos, kuri užtikrino jam puikų išsilavinimą. Varro buvo ne tik rašytojas, bet ir politikas, karys bei žemvaldys, kurio enciklopediniai darbai paliko … [Skaityti toliau…]
Vienintelė knyga, kuri daugiau nei tūkstantį metų buvo neginčijamas dvasinis, kultūrinis ir intelektualinis Vakarų Europos pamatas. Tai knyga, kuri formavo teologiją, įkvėpė didžiausius meno kūrinius nuo Giotto freskų iki Bacho muzikos, jos eilutės skambėjo pirmuosiuose universitetuose ir tapo ištisų teisinių sistemų pagrindu. Tai knyga – Biblia Sacra Vulgata. Tai nėra tiesiog viena iš Biblijos versijų; … [Skaityti toliau…]
Lucius Annaeus Seneca, arba Seneka Jaunesnysis (apie 4 m. pr. m. e. – 65 m. e. m.), – viena kontrastingiausių ir įtakingiausių Romos imperijos asmenybių. Jis buvo ne tik stoikų filosofas, bet ir dramaturgas, oratorius, imperatoriaus Nerono auklėtojas ir vienas turtingiausių Romos piliečių. Jo gyvenimas, kupinas politinių intrigų, prabangos ir galiausiai tragiškos baigties (Neronas privertė … [Skaityti toliau…]
Julijonas Eklanietis (lot. Julianus Eclanensis arba Iulianus Aeclanensis) buvo V a. krikščionių vyskupas, teologas ir vienas ryškiausių pelagianizmo gynėjų, geriausiai žinomas dėl savo intelektualinio ginčo su Šv. Augustinu. Gimęs apie 380 m. Pietų Italijoje, Apulijos regione, jis buvo kilęs iš aristokratiškos šeimos ir garsėjo iškalba bei erudicija. Julijonas tapo Eklano (dab. Pietų Italija) vyskupu, tačiau … [Skaityti toliau…]
Tamsiuose Šiaurės Amerikos miškuose ir atšiauriose Himalajų viršukalnėse gyvuoja legendos apie paslaptingas, į žmogų panašias būtybes. Vakaruose jos žinomos kaip Bigfutas (Didžiapėdis) ir Jetis (Sniego Žmogus) – tai garsiausi kriptozoologijos, mokslo apie legendomis apipintus gyvūnus, simboliai. Šimtmečius perduodami iš lūpų į lūpas pasakojimai, migloti liudininkų parodymai ir mįslingi „įrodymai“ kursto nesibaigiančius debatus: ar tai tik … [Skaityti toliau…]
Jėzus Indijoje / Tibete. Teorija, kad Jėzus vaikystėje ar po prisikėlimo keliavo į Indiją ir mokėsi pas jogus ar budistus. Ši idėjų grupė yra žinoma keliais vardais: Teorijos branduolį sudaro du pagrindiniai naratyvai, kurie kartais susipina: 1. Jėzus keliavo į Rytus per „prarastuosius metus“ (Tūkstantmečio trūkumo teorija) (tarp 12 ir 30 metų amžiaus). Pagal šią … [Skaityti toliau…]
Žemės tuštumo teorija (angl. Hollow Earth) yra viena seniausių ir įdomiausių pseudomokslinių idėjų, teigianti, kad mūsų planeta nėra visiškai kieta, kaip priimta manyti moksle, bet turi didžiulę ertmę savo viduje, o kartais net ir visą atskirą pasaulį po paviršiumi – su vandenynais, miškais, saulės šviesą skleidžiančiu branduoliu, pažangiomis civilizacijomis ar net įėjimais per ašigalius. Mintys … [Skaityti toliau…]
Prarasto laiko teorija, dažniausiai žinoma kaip Tūkstantmečio trūkumo teorija, yra pseudohistorinė hipotezė, teigianti, kad maždaug 300 metų žmonijos istorijoje – dažniausiai nurodomi 614–911 metai – niekada neįvyko, o buvo suklastoti arba perrašyti dėl politinių, religinių ar ideologinių priežasčių. Kitaip tariant, tam tikras laikotarpis viduramžiais, kuriame tariamai turėjo vykti daugybė istorinių įvykių, iš tikrųjų buvo „įrašytas … [Skaityti toliau…]