Šventoji Justina Paduvietė yra ankstyvosios krikščionybės kankinė ir viena iš garbingiausių šventųjų, ypač Italijoje. Nors apie jos gyvenimą nėra išlikę daug istorinių detalių, tradicija ir religinės legendos rodo, kad ji gyveno III amžiuje ir buvo kilusi iš kilmingos šeimos. Ji yra glaudžiai susijusi su Italijos miestu Padova, kur buvo giliai gerbiama kaip šventoji globėja.
Manoma, kad Justina buvo kilusi iš krikščioniškos šeimos ir nuo ankstyvo amžiaus atsidavė krikščioniškam tikėjimui. Ji nusprendė gyventi skaistų gyvenimą ir skyrė savo laiką maldai bei tarnystei. Persekiojimų metu, kurie kilo valdant Romos imperatoriui Diokletianui (284–305 m.), Justina buvo suimta dėl savo tikėjimo. Ji atsisakė aukoti pagoniškiems dievams ir laikėsi ištikima krikščioniškajam mokymui, net kai jai buvo grasinama kankinimais ir mirtimi. Dėl savo atsisakymo išsižadėti Kristaus, Justina buvo nukirsdinta apie 304 m.
Šventosios Justinos relikvijos ilsisi Padovos mieste, kur jai buvo pastatyta didelė bazilika – Basilica di Santa Giustina. Ši bažnyčia tapo vienu iš pagrindinių piligrimų centrų Italijoje. Jos globėjiška apsauga yra siejama ne tik su Padova, bet ir su visa Veneto regiono katalikų bendruomene.
Šventosios Justinos atminimas švenčiamas spalio 7 d. Ji laikoma skaistumo ir tvirtybės simboliu, o jos istorija įkvepia krikščionis likti ištikimiems tikėjimui, nepaisant persekiojimų ir pavojų. Justina yra ypač garbinama Padovoje, kur ji yra miesto globėja, o jos vardu pavadinta viena didžiausių Italijos šventovių.
Jos kankinystės istorija yra susijusi su tuo, kad ji atmetė vietinio valdytojo ar kito aukšto pareigūno pasiūlymą ištekėti už jo, nes tai reikalaudavo išsižadėti savo įžadų Kristui. Tai pabrėžia jos tvirtą apsisprendimą gyventi skaistybėje. Paduvoje ji laikoma ne tik miesto, bet ir moterų skaistybės bei nekaltumo globėja. Jos kultas išplito ir kituose Italijos regionuose, kur ji minima kaip pavyzdys, kaip išsaugoti sielos tyrumą sunkiomis aplinkybėmis. Jos istorija primena, kad tikėjimo tvirtumas yra didesnis už bet kokią pasaulietinę valdžią.