Daugiausia apie senovės Egipto dievus sužinome iš kapaviečių bei šventyklų. Jie dažniausiai vaizduojami gyvūnų galvomis ir žmonių kūnais. Daugelis Egipto dievų atstovauja gamtos pasaulio stipriosioms jėgoms. Egipto gerovė priklausė nuo kasdien patekančios saulės bei kasmet patvinstančio Nilo. Šios gamtos jėgos buvo laikomos dievais, kurias reikia maloninti ir garbinti aukomis. Be to, dievai dažnai buvo siejami su tam tikrais miestais, o šiems besijungiant, dievai tapdavo svarbūs visai tautai. Pavyzdžiui, Amonas, Tėbų miesto dievas, buvo lyg ir viso Egipto dievas, globojęs tautą ir jai vadovavęs Naujosios Karralystės laikais. Tačiau tai nebuvo suabsoliutinta.
Kitų miestų žmonės ir toliau garbino savo dievus.
1375-1350m. pr. Kr. buvo bandoma įvesti monoteizmą – faraonas Amenchotepas IV pamažu įvedė Atono, saulės disko, kultą, ir ilgainiui jis tapo vieniteliu dievu, kurį buvo leista garbinti. Kiti dievai buvo uždrausti, jų šventyklos uždarytos, žyniai išvaikyti. Tik Atonas buvo laikomas visokios gyvybės šaltiniu. Ši gyvybės dovana buvo perleista faraonui, kuris pakeitė savo vardą į Echnatono. Kadangi ši “reforma” turėjo daugiau politinį nei religinį tikslą, tai mirus valdovui, visoms nuverstoms dievybėms buvo grąžintos senosios pareigos.
Egiptiečiai giliai tikėjo pomirtiniu gyvenimu. Pačiuose seniausiuose kapuose jau būdavo maisto, darbo įrankių, vėliau buvo pradėti puošti – piešiniai ant kapų sienų nusakė įsivaizduojamą pomirtinį gyvenimą. Žinoma, egiptiečiai suprato, kad žmogaus kūnas lieka šiame pasaulyje, tik mirusiojo siela eina į pomirtinį pasaulį. Jie manė, kad dvasiai reikia kūno, tarsi kokio prieglobsčio, ir dėl to jie visaip stengėsi išlaikyti mirusiųjų kūnus juos balzamuodami. Labai negerai, jei žmogus nuskęsdavo ar sudegdavo, nors ypatingais atvejais kūną galėdavo atstoti statula ar atvaizdas. Per mirusiojo laidotuves būdavo tokia apeiga, vadinama “burnos atvėrimu”, kurios metu burna ir kitos kūno dalys būdavo magiškai apdorojamos, kad mirusysis galėtų jomis naudotis: valgyti, girdėti, matyti ir t.t.
Greta svarbių dievų egiptiečiai buvo prisiėmę ir kitų dievybių:
Anubis – mirusiųjų dievas, kapų ir kapinių sargybinis.
Atonas – saulė. Trumpam buvo tapęs svarbiausiuoju ir vieninteliu dievu.
Hator – dangaus deivė. Vėliau tapo karve deive, meilės ir šokių deive, požemių karalystės viešpate ir žvaigždžių valdove.
Horas – žemutinio Egipto dievas. Dangaus dievas.
Izidė – dievų karalienė, didžioji Deivė Motina. Javų ir vaisingumo deivė.
Chnumas – senas Aukštutinio Nilo dievas. Dievų, žmonių ir vandenų kūrėjas.
Totas – mėnulio dievas. Vėliau mokslo ir išminties dievas, rašto išradėjas.
Ozyris – vaisingumo ir augmenijos dievas. Vėliau tapo vyriausiuoju Egipto dievu, drauge su Ra, ir mirusiųjų pasaulio valdovu.
Sebekas – vandens dievas. Kartais blogio ir mirties įsikūnijimas.
Ptahas – mirusiųjų dievas. Kūrėjas ir vaisingumo dievas.
Ra – saulės dievas, didysis senovės Egipto valstybės dievas. Dievų karalius, žmonijos tėvas ir faraonų globėjas.
Setas – audrų dievas. Smarkus ir pavojingas. Jis nužudė Ozyrį.