Kas yra kas – tai skyrius, kuriame trumpai aprašomi daiktai, žmonės, reiškiniai apie religiją.
Dharmos ratas, dar vadinamas Dharmačakra (skr. धर्मचक्र = dharmacakra, tibet. ཆོས་ཀྱི་འཁོར་ལོ་ = chos-kyi ‘khor-lo), yra vienas svarbiausių budizmo simbolių. Lietuviškai šis pavadinimas tariamas „darmačiakra“. Dharmos ratas dažniausiai vaizduojamas kaip ratas su aštuoniais stipinais, simbolizuojančiais tauriojo aštuonlinkio kelio principus. Pats ratas žymi Budos mokymą – Dharmą, kuri buvo paleista į judėjimą tuomet, kai Buda pirmą kartą … [Skaityti toliau…]
Sedevakantistai yra tradicinių katalikų judėjimas, teigiantis, kad po Antrojo Vatikano susirinkimo (1962–1965) popiežiai nėra teisėti, todėl Šventasis Sostas (lot. sede vacante – „kėdė tuščia“) yra tuščias. Jie tiki, kad šiuolaikinė Katalikų Bažnyčia nukrypo nuo tikrojo tikėjimo dėl modernistinių reformų. Sedevakantistai tiki, kad visi popiežiai nuo Jono XXIII (1958) yra neteisėti, nes, jų įsitikinimu, šie popiežiai … [Skaityti toliau…]
Palaima – tai būsena, apimanti dvasinį džiaugsmą, vidinę ramybę ir Dievo malonės patyrimą. Krikščioniškame kontekste palaima dažnai siejama su Dievo artumu, jo palankumu ir gyvenimu pagal jo valią. Skirtingai nuo paprasto laimės jausmo, palaima yra gilesnė, transcendentinė būsena, kuri išlieka net išbandymų metu. Žodis „palaima“ lietuvių kalboje atspindi dvasinę gerovę, kurią žmogus patiria per santykį … [Skaityti toliau…]
Trisdešimties metų karas, žinomas kaip Thirty Years’ War anglų kalboje ir Dreißigjähriger Krieg vokiečių kalboje, vyko 1618–1648 m. daugiausia Šventosios Romos imperijos teritorijoje (dabartinė Vokietija, Čekija, Austrija) ir aplinkinėse šalyse. Šis konfliktas, pradėjęs kaip religinis ginčas tarp katalikų ir protestantų, virto vienu destruktyviausių karų Europos istorijoje, įtraukusiu beveik visas žemyno galybes ir pakeitusiu politinį žemėlapį. … [Skaityti toliau…]
Svetimavimas – tai santuokinės ištikimybės sulaužymas, kai vienas arba abu sutuoktiniai užmezga lytinius santykius su kitu asmeniu. Pats žodis kilęs iš senojo lietuvių žodžio svetimas, reiškiančio „ne savo“, „kitas“. Taigi svetimavimas – tai ryšys su svetimu žmogumi, ne su savo sutuoktiniu. Senasis TestamentasSvetimavimas laikytas sunkia nuodėme. Dievo įsakymai aiškiai sako:„Ne svetimauk“ (Išėjimo 20,14). Įstatymas reikalavo … [Skaityti toliau…]
Oreadės – tai senovės graikų mitologijoje minimų kalnų nimfų rūšis, gyvenančios kalnuose, uolėtose vietovėse ir urvuose. Jų pavadinimas kilęs iš graikiško žodžio oros („kalnas“), todėl jos buvo laikomos kalnų dvasiomis, artimai susietomis su laukine, nepažabota gamta. Kaip ir kitos nimfos, oreadės buvo vaizduojamos kaip jaunos, gražios moterys, tačiau jų prigimtis skyrėsi – jos buvo ne … [Skaityti toliau…]
Terminas „akupunktūra“ kilęs iš lotynų kalbos: acus reiškia „adata“, o punctura – „dūris“. Šis pavadinimas buvo sugalvotas europiečių XVIII amžiuje, kai jie pradėjo tyrinėti Rytų medicinos metodus. Tačiau pati praktika yra kur kas senesnė. Akupunktūra – tradicinės kinų medicinos metodas, kai plonos adatėlės įbedamos į tam tikrus kūno taškus. Manoma, kad per šiuos taškus teka … [Skaityti toliau…]
Apatija – tarsi pilkas rūkas, apgaubiantis sielą, kai niekas nebedžiugina, o gyvenimas atrodo beprasmiškas. Tai būsena, kai žmogus jaučia abejingumą, emocinį sustingimą ar motyvacijos stoką. Žodis „apatija“ kilęs iš graikų kalbos apatheia, sudaryto iš a- („be“) ir pathos („jausmas“, „kentėjimas“), taigi pažodžiui reiškia „bejautrumą“ arba „jausmų nebuvimą“. Senovės Graikijoje apatheia ne visada turėjo neigiamą atspalvį … [Skaityti toliau…]
Tomistinis institutas (angl. The Thomistic Institute) – tai šiuolaikinė dominikonų iniciatyva, kurios tikslas – skleisti klasikinę krikščionišką mintį šiuolaikiniame akademiniame pasaulyje, ypač tarp studentų, intelektualų ir ieškančių žmonių. Institutas remiasi šv. Tomo Akviniečio filosofine ir teologine tradicija, tačiau ne kaip muziejine relikvija, o kaip gyvu idėjų šaltiniu, gebančiu atsakyti į šių laikų klausimus. Jis buvo … [Skaityti toliau…]
Spiritual but not Religious (SBNR), lietuviškai „dvasiški, bet ne religingi“, – tai žmonės, kurie ieško gyvenimo prasmės, dvasingumo ar ryšio su kažkuo didesniu, bet atmeta tradicines religijas, tokias kaip krikščionybė, islamas ar budizmas. Tai nėra organizuotas judėjimas ar grupė su aiškiomis taisyklėmis – greičiau požiūris, tapęs itin populiarus pastaraisiais dešimtmečiais, ypač tarp jaunesnių kartų, gyvenančių … [Skaityti toliau…]