Kas yra kas – tai skyrius, kuriame trumpai aprašomi daiktai, žmonės, reiškiniai apie religiją.
Modernistai – tai XIX a. pabaigos–XX a. pradžios katalikų intelektualų grupė (kunigai, teologai, filosofai), siekusi atnaujinti Bažnyčios mokymą, kad jis atitiktų modernų mąstymą. Jie kritikavo tradicinį scholastinį požiūrį ir bandė suderinti krikščionybę su šiuolaikine mokslu, istorine kritika ir filosofija. Modernizmas išaugo iš Europos intelektualinio judėjimo, kurį įkvėpė: Pagrindiniai židiniai buvo Prancūzija, Vokietija, Italija ir Anglija. … [Skaityti toliau…]
Nulis – skaičius, ženklas, praraja ir slenkstis tarp būties ir niekio. Tai ne tik matematinis simbolis, bet ir viena iš labiausiai kraštinių, paradoksalių ir konceptualiai praturtintų idėjų žmonijos istorijoje. Nulis neatsirado savaime – jo reikėjo išrasti, priimti, iškęsti ir įprasminti. Nulis, tai arba pradžia arba pabaiga. Religinėse sistemose nulis buvo nepriimtinas, nes niekas (arba tuštuma) … [Skaityti toliau…]
Pirmasis Panipato mūšis (angl. First Battle of Panipat, hindi पानीपत का प्रथम युद्ध – Pānīpat kā Pratham Yuddh) įvyko 1526 m. balandžio 21 d. Panipato lygumoje, dabartinėje Harjanos valstijoje, Indijoje. Ši kova tarp Baburo, tiurkų-mongolų vado ir Mogolų imperijos įkūrėjo, ir Delio sultonato, vadovaujamo sultono Ibrahimo Lodi, tapo lemiamu momentu, nuvertusiu Lodi dinastiją ir padėjusiu … [Skaityti toliau…]
Flagelantų procesijos dažnai priminė teatrą: šimtai ar net tūkstančiai baltai apsirengusių vyrų (kartais – ir moterų), vilkinčių paprastus marškinius su raudonu kryžiumi ant peties, rikiuodavosi miestų gatvėse. Jie žygiuodavo basomis, giedodavo psalmes, garsiai verkdavo, o svarbiausia – mušdavo save odiniais rimbais, dažnai su įaustais metaliniais smaigais. Kraujo lašai buvo šių ritualų kasdienybė – netgi tikėta, … [Skaityti toliau…]
Terminas bažnyčios nuosmukis vartojamas apibūdinti Katalikų Bažnyčios moralinės, politinės ar dvasinės krizės laikotarpius, kai institucija nukrypdavo nuo savo religinių idealų, pasiduodama korupcijai, galios žaidimams ar moraliniam dekadansui. Vienas ryškiausių tokio nuosmukio pavyzdžių yra X a. „Saeculum Obscurum“, arba tamsusis amžius, kai popiežystę valdė Romos aristokratų intrigos, o popiežiai, tokie kaip Jonas XII, buvo kaltinami paleistuvyste … [Skaityti toliau…]
Nostalgija – tarsi švelnus, bet skaudus širdies dūžis, kai prisiminimai apie praeitį sukelia ilgesį, sumišusį su džiaugsmu ir liūdesiu. Tai būsena, kai žmogus trokšta grįžti į buvusius laikus, vietas ar jausmus, kurie atrodo nepasiekiami. Žodis „nostalgija“ kilęs iš graikų kalbos: nostos („grįžimas namo“) ir algia („skausmas“), taigi pažodžiui reiškia „skausmą dėl grįžimo namo“. Terminas buvo … [Skaityti toliau…]
Uolos kupolas (arab. قبة الصخرة, Qubbat al-Sakhra; hebr. כיפת הסלע, Kipat HaSela) – tai aštunkampė šventovė, esanti Šventyklos kalno centre, Jeruzalės senamiestyje. Pastatyta 691–692 m. Umayyadų kalifo Abd al-Maliko įsakymu, tai seniausias išlikęs islamo architektūros paminklas pasaulyje. Uolos kupolas nėra mečetė, o šventovė, supanti šventą uolą, laikomą reikšminga islamo, judaizmo ir krikščionybės tradicijose. Dėl savo … [Skaityti toliau…]
Procesinis kryžius yra krikščioniškas simbolis, specialiai skirtas nešti liturginių procesijų metu. Šis kryžius, dažnai puošiamas metalo detalėmis, ikonografija ar brangakmeniais, yra ne tik Kristaus kančios ir prisikėlimo ženklas, bet ir dvasinis vadovas, vedantis tikinčiuosius per šventas apeigas. Skirtingai nuo altoriaus kryžiaus, kuris yra stacionarus, procesinis kryžius yra mobilus, nešamas rankose ar pritvirtintas prie ilgo koto, … [Skaityti toliau…]
Presbiterijonizmas yra protestantiška krikščionybės tradicija, susiformavusi XVI amžiaus reformacijos laikotarpiu ir išsiskirianti ypatingu dėmesiu Bažnyčios valdymo tvarkai, paremta vyresniųjų (presbiterių) tarybomis. Pats žodis „presbiterijonizmas“ kyla iš graikiško termino „presbyteros“, reiškiančio „vyresnysis“. Ši tradicija labiausiai įsitvirtino Škotijoje, vadovaujant reformatų teologui Džonui Noksui (John Knox), kuris, paveiktas Žano Kalvino (Jean Calvin) mokymo, sukūrė savitą teologinę ir institucinę … [Skaityti toliau…]
Konstancos susirinkimas, vykęs 1414–1418 m., yra vienas dramatiškiausių ir reikšmingiausių viduramžių Bažnyčios įvykių, užbaigęs Didžiąją Vakarų schizmą ir padėjęs pagrindą Bažnyčios reformoms. Susirinkimas vyko nuo 1414 m. lapkričio 5 d. iki 1418 m. balandžio 22 d. Konstancoje, tuometinėje Šventosios Romos imperijos teritorijoje (dabartinėje Vokietijoje, prie Bodeno ežero). Posėdžiai vyko Konstancos katedroje (Münster) ir gretimuose rūmuose. … [Skaityti toliau…]