Kas yra kas – tai skyrius, kuriame trumpai aprašomi daiktai, žmonės, reiškiniai apie religiją.
Hipostatinė vienybė – tai teologinė sąvoka, kuri apibūdina Jėzaus Kristaus asmens dviejų prigimčių – dieviškosios ir žmogiškosios – vienybę viename asmenyje. Terminas „hipostatinė“ kilęs iš graikų kalbos žodžio „hypostasis“, reiškiančio „esybę“ arba „asmenį“. Šis teologinis principas buvo išsamiai išvystytas ir patvirtintas Chalkedono susirinkime 451 m., kuris yra vienas iš pagrindinių krikščionybės teologinių susirinkimų. Hipostatinės vienybės … [Skaityti toliau…]
Hamartiologija yra teologijos šaka, nagrinėjanti nuodėmės prigimtį, kilmę ir pasekmes. Terminas kyla iš graikų kalbos žodžio „hamartia“, kuris reiškia „nuodėmė“, ir „logos“, kuris reiškia „mokslas“ ar „žodis“. Hamartiologijos tikslas – gilintis į tai, kaip nuodėmė veikia žmogaus santykį su Dievu, pasauliu ir pačiu savimi, taip pat tyrinėti, kaip ji buvo traktuojama įvairiose teologinėse tradicijose. Krikščionybėje … [Skaityti toliau…]
Koinonia yra graikų kilmės terminas, reiškiantis „bendrystę“, „partnerystę“ ar „bendravimą“. Šis žodis dažnai naudojamas krikščioniškoje teologijoje ir Šventajame Rašte, apibūdinant tikinčiųjų tarpusavio santykius bei jų ryšį su Dievu. Koinonia nėra tik paprastas bendravimas ar draugystė – tai gilesnis dvasinis ryšys, kuris remiasi Kristaus veikimu, Šventosios Dvasios buvimu ir tikėjimo bendruomenės vienybe. Šventajame Rašte koinonia minima … [Skaityti toliau…]
Eschatologija – teologijos sritis, nagrinėjanti galutinius įvykius žmonijos istorijoje, taip pat pasaulio pabaigos ir dangiškojo Dievo karalystės atėjimo sampratas. Nors bendrai krikščioniškojoje tradicijoje „paskutinieji laikai“ susiejami su Kristaus antruoju atėjimu, teologai ir tikintieji nevienareikšmiškai vertina, kaip, kada ir kokia tvarka viskas įvyks. Būtent dėl šios įvairovės šių dienų krikščioniui gali būti nelengva suprasti, kodėl egzistuoja … [Skaityti toliau…]
Esoterinė teologija yra religijos ir teologijos kryptis, nagrinėjanti slaptas, vidines ir giliai dvasines žinias, kurios dažnai yra prieinamos tik siauram žmonių ratui. Šis požiūris skiriasi nuo egzoterinės teologijos, kuri orientuojasi į išorinius mokymus ir visuomenei prieinamus religinius papročius. Esoterinė teologija teigia, kad gilus Dievo pažinimas ir tikrovės supratimas slypi už paviršutinių tekstų ir simbolių, ir … [Skaityti toliau…]
Bažnyčios reformatoriai yra istorinės figūros, kurios inicijavo ir įgyvendino Bažnyčios reformos judėjimus, siekdamos pertvarkyti religinį gyvenimą, Bažnyčios struktūras ir mokymą. Jų veikla buvo atsakas į viduramžių pabaigoje susiklosčiusias problemas, tokias kaip moralinis Bažnyčios autoritetų nuosmukis, pernelyg didelis pasaulietinis įsitraukimas į religiją ir atotrūkis tarp dvasininkų bei paprastų tikinčiųjų. Reformatorių pastangos pakeitė krikščioniškojo tikėjimo istoriją ir … [Skaityti toliau…]
ICCRS doktrininė komisija, įkurta 1978 m., yra organizacija, susijusi su Tarptautine katalikų charizminio atsinaujinimo tarnyba (ICCRS). Ši komisija buvo įkurta siekiant padėti katalikų charizminio judėjimo dalyviams geriau suprasti savo tikėjimą, remiantis Bažnyčios mokymu, ir užtikrinti doktrininį bei teologinį šio judėjimo vientisumą. Jos misija yra skelbti, mokyti ir palaikyti tikėjimą, grindžiamą Katalikų Bažnyčios tradicija ir Magisteriumo … [Skaityti toliau…]
Angelų kalba, minima Pirmojo laiško korintiečiams 13 skyriuje, yra unikalus Biblijos terminas, kuris dažnai interpretuojamas simboliškai arba dvasine prasme. Apaštalas Paulius sako: „Jei kalbėčiau žmonių ir angelų kalbomis, bet neturėčiau meilės, aš būčiau kaip skambantis varis ar žvangantis cimbolas.“ Šis pasakymas išryškina meilės svarbą ir vertę, palyginus su kitomis dvasinėmis dovanomis ar sugebėjimais, tokiais kaip … [Skaityti toliau…]
Graikiškas žodis „baptidzo“ reiškia „užlieti“, „panardinti“, „panirti“ arba „permerkti“. Šis terminas vartojamas Naujajame Testamente, aprašant krikšto veiksmą – simbolinį arba realų žmogaus panirimą į vandenį. Tai svarbi krikščioniškojo tikėjimo dalis, reiškianti ne tik fizinį veiksmą, bet ir dvasinį atgimimą bei naujo gyvenimo pradžią su Dievu. Biblijoje žodis „baptidzo“ vartojamas įvairiuose kontekstuose, tačiau visada jis išreiškia … [Skaityti toliau…]
Gideonas – viena iš svarbiausių figūrų Senajame Testamente, simbolizuojanti Dievo vadovavimą ir tikėjimo stiprybę. Jo istorija išrašyta Knygoje iš Teizmų, kurioje aprašoma, kaip Dievas išrinkė paprastą žemės ūkytoją iš Manase šeimos, kad išlaisvintų Izraelį iš Midijo persekiojimo. Gideono gyvenimas atskleidžia, kaip Dievo malonė ir pasitikėjimas gali peržengti žmogaus silpnybes ir ribotumus. Gideono kvietimas prasidėjo netikėtu … [Skaityti toliau…]