Bažnyčios

Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia, plačiau žinoma kaip Vilniaus Bernardinų bažnyčia, stovi Vilniaus senamiestyje, kairiajame Vilnios krante šalia Sereikiškių parko, tradiciškai vadintu Bernardinų sodu. Ji priklauso vienuoliams bernardinams. Mišios laikomos lietuvių, lotynų ir anglų kalbomis. Su Šv. Onos bažnyčia ir vienuolyno pastatais sudaro reikšmingiausią Lietuvoje gotikos stiliaus pastatų ansamblį. Bažnyčios gotikinės dalies architektu laikomas Mykolas … [Skaityti toliau…]

Šimkaičiuose 1771 m. pastatyta koplyčia. Į ją vieną ar du kartus per metus atvykdavo Vadžgirio kunigas. Bažnyčios statyba susirūpinta po Pirmojo pasaulinio karo. Žemės skyrė ūkininkas Jonas Simanavičius ir vadžgiriškis Šaulys. 1930–1932 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia.

Broliai Albertas Kojalavičius-Vijūkas, Kazimieras Kojelavičius-Vijūkas ir Petras Kojelavičius-Vijūkas apie 1642 m. jėzuitams dovanojo mūrinių namų Kaune. 1643 m. įsteigta jėzuitų rezidencija, netrukus pastatyta Šv. Stanislovo Kostkos koplyčia. Ji ir rezidencija 1655 m. sunaikintos. 1660 m. pradėta statyti medinė koplyčia ir rezidencija. Nuo 1646 m. veikė jėzuitų įkurta keturklasė mokykla. 1664 m. atkurta. 1666 m. mokykloje … [Skaityti toliau…]

Liudvikas Pilsudskis Pajūralyje 1750 m. pastatė bažnyčią (XIX a. pabaigos bažnytiniuose kalendoriuose, supainiojus su Tauragės Pajūriu, neteisingai nurodyta 1569 m., vėliau, dėl korektūros klaidos – 1509 m.). Iš pradžių nuolatinio kunigo neturėjo. Po 1834 m. bažnyčia gerokai remontuota, pastatyta klebonija, įsigyti vargonai. Už 1863 m. sukilimo rėmimą filialistas Petras Mačinskas ištremtas į Sibirą (mirė 1893 … [Skaityti toliau…]

Ignas Oginskis ir Elena Oginskienė 1765 m. skyrė lėšų bažnyčiai. Jai 1771 m. dovanoti 3 margai žemės. Bažnyčia buvo pastatyta 1778 m., buvo Salantų parapijos filija, o 1923 m. jai suteiktos parapijos teisės. 1923 m. įkurta parapija. Po Antrojo pasaulinio karo bažnyčia sudegė. 1947 m. pastatyta nauja medinė. 1990 m. netoli senosios buvo pradėta statyti … [Skaityti toliau…]

Manoma, kad pirmoji bažnyčia pastatyta iš tvirtovės iki 1387 m. Bažnyčia Merkinėje minima 1392 m., 1496 m. atnaujinta. 1442 m. Ldk Kazimieras bažnyčiai skyrė turtų. Kiti valdovai juos papildė 1516 ir 1582 m. 1607 m. įsteigtas dominikonų vienuolynas (fundatorius burmistras Kristupas Steponis), 1615 m. pastatyta mūrinė bažnyčia. 1676 m. įsteigtas jėzuitų vienuolynas, pastatyta bažnyčia (hetmono … [Skaityti toliau…]

Pirmoji bažnyčia pastatyta iki 1685 m. Apie 1756 m. perstatyta. 1758 m. įkurta parapija. 1759 m. paskirti sklypai bažnyčiai, kapinėms, vargonininkui, bažnyčios tarnams. 1777 m. minima parapinė mokykla. Klebonas Tomas Dabrila (1818–1869) 1863 m. apkaltintas valdžiai nepalankaus pamokslo sakymu ir nuteistas kalėti. Klebonas Motiejus Oleka su parapijiečiais 1872–1874 m. bažnyčią padidino, pristatė Šonines koplyčias. Bažnyčią … [Skaityti toliau…]

Prie Vileikių kaimo kapinių apie 1760 m. pastatyta koplyčia. 1780 m. paskirtas kunigas. Jį išlaikė dvaras. Atsirado nauja Kurtuvėnų filija, pavadinta Pakapės vardu. 1824 m. aptvertas šventorius. Pakapės dvaro savininkas Eustachijus Karpis 1860 m. pastatė medinę bažnyčią, skyrė 33 dešimtines žemės, kunigui pažadėjo kasmet mokėti po 230 rb. 1861 m. įsteigta parapija. 1875 m. prašyta … [Skaityti toliau…]

Gelvonų savininkas iki 1642 m. pastatė evangelikų reformatų koplyčią. Naujasis Gelvonų savininkas Jonas Krizostomas Daumantas Sesickis 1686 m. koplyčią perdavė vienuoliams pranciškonams ir pastatė jiems vienuolyną. Įkurta parapija. 1736 m. bažnyčia (buvusi koplyčia) perstatyta. Veikė parapinė (vienuolyno) mokykla (1820 m. jai buvo skirtas pastatas). 1828 m. vienuoliai pamokslus sakydavo lenkų kalba ir tik retkarčiais lietuviškai. … [Skaityti toliau…]

Kaltanėnų parapijos Reškutėnų kaimo gyventojai savo iniciatyva ir lėšomis pastatė medinę koplyčią. Jie 1924 m. kreipėsi į vyskupą, prašydami koplyčią pripažinti vieša, pašventinti ir leisti laikyti joje pamaldas. 1924 m. gegužės 18 d. koplyčią pašventino Palūšės klebonas Petras Prunskis. Kaltanėnų kunigas kartą per mėnesį joje laikydavo pamaldas. „Ryto“ draugijos skyrius 1918–1934 m. išlaikė lietuvišką mokyklą, … [Skaityti toliau…]