Unaso tekstai (angl. Unas Texts) yra fundamentalus Senovės Egipto religinės minties paminklas, žymintis lūžio tašką visoje civilizacijos istorijoje. Tai seniausias žinomas sakralinių ir magiškųjų tekstų rinkinys, iškaltas tiesiai ant faraono piramidės sienų. Iki šio momento egiptiečių piramidės (įskaitant ir didžiąsias Gizos piramides) savo viduje neturėjo jokių įrašų – magiškos formulės ir ritualai buvo perduodami tik … [Skaityti toliau…]
Palaima – tai būsena, apimanti dvasinį džiaugsmą, vidinę ramybę ir Dievo malonės patyrimą. Krikščioniškame kontekste palaima dažnai siejama su Dievo artumu, jo palankumu ir gyvenimu pagal jo valią. Skirtingai nuo paprasto laimės jausmo, palaima yra gilesnė, transcendentinė būsena, kuri išlieka net išbandymų metu. Žodis „palaima“ lietuvių kalboje atspindi dvasinę gerovę, kurią žmogus patiria per santykį … [Skaityti toliau…]
Rudolfo Otto veikalas „Das Heilige“ (1917), lietuviškai verčiamas kaip „Šventybė“, o angliškai žinomas pavadinimu „The Idea of the Holy“, yra XX a. religijotyros tekstas, kuriame Otto siekia apibrėžti tai, ką vadina šventybės patirtimi, ir parodyti, kad religijos esmė slypi ne doktrinose ar moralinėse normose, bet ypatingoje žmogaus reakcijoje į tai, kas pranoksta kasdienę tikrovę. Otto … [Skaityti toliau…]
„The Seven Valleys and the Four Valleys“ („Septyni slėniai ir Keturi slėniai“) – vienas giliausių ir poetiškiausių Bahá’u’lláh mistinių traktatų, parašytas kaip dvasinio kelio vadovas ieškotojui, trokštančiam Dievo artumo. Tai ne teologinė sistema ir ne doktrinos išdėstymas, bet vidinės kelionės žemėlapis, kuriame žmogaus siela vaizduojama kaip keliautojas, pereinantis per skirtingas būsenas, kol pasiekia vienybę su … [Skaityti toliau…]
„Augsburgo išpažinimas“ (Confessio Augustana) – Reformacijos dokumentas, parengtas Philipo Melanchthono (Filipas Melanchtonas) ir 1530 m. pristatytas imperatoriui Karoliui V per Reichstago susirinkimą Augsburge. Tai aiškus, santūrus ir teologiškai nuoseklus liuteroniškosios tradicijos tikėjimo išdėstymas, kuriuo siekta parodyti, kad naujoji reformuota teologija nėra naujovė, bet grįžimas prie apaštalinės ir patristinės krikščionybės. Tekstas prasideda išsamia įžanga imperatoriui, kurioje … [Skaityti toliau…]
1899 metais Londono leidėjas Davidas Nuttas išleido neilgą, tačiau Vakarų ezoterikos istoriją negrįžtamai pakeitusią knygą. Jos autorius, amerikiečių folkloristas Šarlis Godfris Lelandas (Charles Godfrey Leland), leidiniui suteikė pilną pavadinimą Aradia, or the Gospel of the Witches (lietuviškai verčiama kaip „Aradija, arba Raganų evangelija“). Šis tekstas, sujungęs senovės romėnų mitus apie deivę Dianą su XIX amžiaus … [Skaityti toliau…]
Frydrichas Nyčė, garsus vokiečių filosofas, savo kūryboje nuolat kėlė esminius klausimus apie religiją, moralę ir žmogaus egzistenciją. Vienas iš jo žymiausių ir labiausiai diskutuojamų teiginių – „Dievas mirė“, pasirodantis veikale „Džiaugsmo mokslas“ („Die fröhliche Wissenschaft“) ir kituose darbuose, pavyzdžiui, „Taip kalbėjo Zaratustra“. Ši frazė nėra tiesioginis teologinis pareiškimas apie Dievo nebuvimą, bet gili metafora, apibūdinanti … [Skaityti toliau…]
Sīra (arabų kalba السيرة النبوية – Sīrat an-Nabawiyya, „Pranašo kelias“ arba „Pranašo biografija“) – tai klasikinis žanras islamo literatūroje, skirtas pranašo Muhamedo gyvenimui, žodžiams, darbams ir charakteriui. Tai ne viena knyga, o visas žanras – nuo trumpų užrašymų iki didžiulių tomų, parašytų per kelis šimtmečius po Muhamedo mirties (632 m.). Svarbiausi ir įtakingiausi kūriniai: Sīra … [Skaityti toliau…]
Enciklika – tai popiežiaus rašytas laiškas, dažniausiai skirtas visiems Katalikų Bažnyčios vyskupams, bet neretai ir platesnei auditorijai – tikintiesiems ar net visai žmonijai. Enciklikose popiežius aptaria svarbias religines, moralines, socialines ar politines temas. Tai viena iš aukščiausių Bažnyčios mokymo formų, nors formaliai neprilygsta dogmai. Terminas kilęs iš graikų „enkýklios epistolē“ – „apvalus laiškas“, t. y. … [Skaityti toliau…]
Sahih al-Bukhari – vienas svarbiausių ir autoritetingiausių islamo pasaulio religinių kūrinių, laikomas antru po Korano pagal reikšmę. Tai didžiulis hadithų – pranašo Mahometo žodžių, veiksmų ir sprendimų – rinkinys, kurį VIII–IX amžiuje sudarė žymus mokslininkas Muhammad ibn Isma‘il al-Bukhari (810–870 m.). Pats pavadinimas arabų kalba صحيح البخاري (Ṣaḥīḥ al-Bukhārī) reiškia „Autentiškas (teisingas, patikimas) al-Buchariečio rinkinys“. … [Skaityti toliau…]
Kristaus Kančios sekmadienis, dažniau vadinamas Verbų sekmadieniu, yra reikšminga krikščionių liturginio kalendoriaus šventė, švenčiama sekmadienį prieš Velykas. Ši diena pažymi Jėzaus triumfališką įžengimą į Jeruzalę, kai jis buvo pasitiktas minios žmonių, mojuojančių palmių šakomis ir šaukiant: „Hosana, Dovydo Sūnui!“. Tai yra viena iš didžiojo savaitgalio švenčių, žyminti Kristaus kelionę link kryžiaus, jo kančią ir mirtį. … [Skaityti toliau…]
Išminties knyga (Sapientia, Wisdom of Solomon) yra viena iš deuterokanoninių Senojo Testamento knygų, priklausanti išminties literatūros tradicijai. Ji išsiskiria filosofiniu tonu, teologiniu brandumu ir gebėjimu sujungti hebrajišką tikėjimo paveldą su helenistinės kultūros mąstymo formomis. Knyga pateikia išminties sampratą kaip dievišką dovaną, kuri veda žmogų teisingumo keliu ir atskleidžia Dievo veikimą pasaulyje. Tai vienas brandžiausių ir … [Skaityti toliau…]