Neviltis – tarsi gilus, šaltas šulinys, į kurį grimzta siela, kai viltis išblėsta, o gyvenimas atrodo beprasmiškas. Tai būsena, kai žmogus jaučia, kad nėra išeities, jokios šviesos tunelio gale. Žodis „neviltis“ (lot. desperatio) atspindi visišką vilties praradimą, dažnai siejamą su dvasine krize. Žodis „neviltis“ kildinamas iš lotynų kalbos desperatio, sudaryto iš de- („be“ arba „nuo“) … [Skaityti toliau…]
Trojos arklys – tai ne tik milžiniška medinė statula, bet ir vienas gudriausių apgaulės triukų žmonijos istorijoje, užrašytas Homero „Odisėjoje“ ir Vergilijaus „Eneidoje“. Graikų mitologijoje šis arklys tapo klastos, išradingumo ir netikėtos pergalės simboliu, kuris po dešimties metų karo sugriovė neįveikiamą Trojos miestą. Tačiau už šios istorijos slypi keistos smulkmenos, dievų intrigos ir netgi šiek … [Skaityti toliau…]
„Pilypo darbai“ (lot. Acta Philippi, angl. Acts of Philip) yra ankstyvosios krikščionybės apokrifinis kūrinys, priskiriamas vadinamiesiems apaštalų darbų tekstams. Pavadinimas nusako turinį – tai pasakojimų rinkinys apie apaštalo Pilypo veiklą po Jėzaus mirties. Lietuviškai įprasta vartoti formą „Pilypo darbai“ o ne „Filipo darbai“, kuri stilistiškai dera su kitais panašaus pobūdžio tekstais, pavyzdžiui, „Petro darbais“ ar … [Skaityti toliau…]
Pasaka, kuri sudaužė žmonių ir gamtos sienas Vieną gražų pavasarį, kai šv. Pranciškui Asyžiečiui keliaujant pro Umbrijos laukus, jis pamatė tūkstančius paukščių – kregždžių, vieversių, balandžių – susirinkusių medžiuose ir krūmuose, lyg laukiančių… ko nors nepaprasto. Staiga jis sustojo ir sušuko:– „Mano broliai paukščiai! Jūs turite klausyti Dievo žodžio!“ Ir tada įvyko stebuklas: Šv. Pranciškus … [Skaityti toliau…]
Ar Dievas mus stebi? Šis klausimas kankina ir tikinčiuosius, ieškančius paguodos, ir skeptikus, abejojančius aukštesnės jėgos egzistavimu. Religijose dažnai vaizduojamas Dievas, kuris mato kiekvieną mūsų žingsnį, žino kiekvieną mintį. Filosofai svarsto, ar toks visažinojimas palieka vietos laisvai valiai, o ateistai teigia, kad jokio stebėtojo nėra. Religiniai vaizdiniai: Dievas kaip budrus sargas Daugelyje tikėjimų Dievas laikomas … [Skaityti toliau…]
Petro aktai su Simonu (Actus Petri cum Simone) – apokrifinis ankstyvosios krikščionybės tekstas, kuris, manoma, buvo sukurtas II–IV a. Kūrinys išliko lotyniškai Codex Vercellensis rankraštyje (IV a. pabaiga), tačiau tikėtina, kad originalus tekstas buvo sukurtas ankstyvojoje krikščionių bendruomenėje. Pasakojimas seka apaštalo Petro gyvenimą po Kristaus prisikėlimo, jo mokymus ir susidūrimus su gnostiniu Simonu Magu, pabrėžiant … [Skaityti toliau…]
„Mūsų Viešpaties testamentas“ (angl. Testament of our Lord, lot. Testamentum Domini) yra ankstyvosios krikščionybės apokrifinis veikalas, priskiriamas vadinamajai bažnytinių nurodymų (angl. Church Orders) literatūrai. Šis tekstas, kurį tradicija priskiria pačiam Jėzui Kristui (neva tai Jo žodžiai, pasakyti apaštalams po prisikėlimo), iš tiesų buvo sukurtas vėliau, greičiausiai IV amžiuje. „Testamentas“ reikšmingas tuo, kad jame pateikiama išsami … [Skaityti toliau…]
Abgaro legenda (angl. The Legend of Abgar, gr. Ἱστορία τοῦ Ἀβγάρου, lot. Epistola Abgari, sir. Doctrina Addai) yra vienas žinomiausių ir įtakingiausių ankstyvosios krikščionybės apokrifinių pasakojimų. Ši tradicija pasakoja apie tariamą susirašinėjimą tarp Edesos (dabartinė Šanliurfa, Turkija) karaliaus Abgaro V Učamos ir paties Jėzaus Kristaus. Pagal legendą, nepagydoma liga (dažniausiai teigiama, kad raupsais arba podagra) … [Skaityti toliau…]
Adajo mokymas (sir. ܡܠܦܢܘܬܐ ܕܐܕܝ, Malpānūṯā d-Addai), kartais sutinkamas pavadinimas Adajo doktrina. Anglų kalboje Doctrine of Addai ar Teaching of Addai. Šis kūrinys priskiriamas apaštalui Adajui (Addai), kuris sirų krikščioniškoje tradicijoje laikomas vienu iš septyniasdešimt mokinių ir misionieriumi, atvykusiu į Edessą. Vis dėlto pats tekstas parašytas daug vėliau. Tyrėjai jį paprastai datuoja IV arba V … [Skaityti toliau…]
Bičių knyga (siriškai Ktābā d-Debbā, lot. Liber Apis, angl. The Book of the Bee) yra vienas įdomesnių vėlyvosios Rytų krikščionybės literatūros kūrinių, sudarytas XIII amžiuje. Autorius – Saliamonas iš Basros (Solomon of Basra, siriškai Mar Šlēmōn d-Baṣrā), Perat-Maišano metropolitas, priklausęs Rytų Bažnyčios tradicijai. Kūrinys buvo parašytas kaip glausta teologinių ir istorinių žinių santrauka, apimanti pasaulio … [Skaityti toliau…]
VI amžiaus Sirija – saulės išdegintas kraštas, kurio uolų plyšiuose ir atokiuose vienuolynuose gyveno atsiskyrėliai, mistikai bei drąsiausių idėjų mąstytojai. Būtent šioje aplinkoje gimė vienas paslaptingiausių ir labiausiai intriguojančių krikščioniškosios mistikos tekstų – „Šventojo Hierotėjo knyga“ (angl. The Book of the Holy Hierotheos, sir. Ktābā d-Qaddīšā Hierotheos). Paprastam skaitytojui ši knyga gali nuskambėti kaip senovinė … [Skaityti toliau…]
1614 metais Vokietijoje pasirodė nedidelė knygelė pavadinimu Brolijos žinia (Fama Fraternitatis). Iš pirmo žvilgsnio tai atrodė kaip dar vienas religinis ar filosofinis traktatas, tačiau tekstas netrukus sukėlė neįprastą susidomėjimą visoje Europoje. Jame buvo pristatytas manifestas, pasirašytas paslaptingos bendruomenės vardu – Fraternitas Rosae Crucis, vadinamos Rozenkreicerių brolija. Šis tekstas tapo vienu garsiausių XVII amžiaus intelektinių reiškinių. … [Skaityti toliau…]