Senajame Testamente minimos kelios milžiniškos tautos ir pavieniai asmenys, sudarantys intriguojančią milžinų tradiciją. Šios giminės – nefilimai, rafaimai, Anakimai, Emimai, Zamzuminai, taip pat tokios figūros kaip Ogas, Goliatas ir Išbi-Benobas – dažnai siejamos per bendrą kilmę, geografiją ar mitologinį kontekstą. Jų istorijos, nors fragmentiškos, perteikia teologinę žinią apie Dievo galios triumfą prieš, atrodytų, neįveikiamas jėgas. … [Skaityti toliau…]
Septynios pragaro vartų sargybos dvasios yra paslaptinga koncepcija, randama žydų misticizmo ir apokrifinėje literatūroje, ypač susijusi su požemio pasaulio ir paskutiniojo teismo vaizdiniais. Šios dvasios, kartais vadinamos demonais ar angelais, simbolizuoja sunaikinimo, teismo ir dvasinių išbandymų jėgas, saugančias įėjimus į pragaro sritis. Terminas „septynios pragaro vartų sargybos dvasios“ kyla iš žydų misticizmo tradicijų, ypač Kabalos … [Skaityti toliau…]
Žydų misticizmo tradicijose, ypač Kabaloje ir apokrifiniuose tekstuose, pragaras (vadinamas Gehena arba Sheolu) vaizduojamas ne kaip vientisa erdvė, o kaip sudėtinga, daugiapakopė struktūra. Ji skirstoma į septynis skyrius, kuriuos įvairūs šaltiniai vadina kambariais, lygiais, vartais arba namais. Kiekvienas iš jų atitinkantį nuodėmių sunkumą ir sielų patiriamą atpildą. Septyni pragaro aspektai skirtingose tradicijose 1. Septyni „kambariai“ … [Skaityti toliau…]
Zostrianas (kopt. ⲍⲟⲥⲧⲣⲓⲁⲛⲟⲥ, lot. Zostrianus) – vienas paslaptingiausių ir kosmiškiausių Nag Hammadi bibliotekos tekstų (NHC VIII,1). Tai ilgas gnostinis apreiškimas, parašytas I–II a. pabaigoje–III a. pradžioje graikų kalba ir išverstas į koptų apie IV a. Išliko tik viena kopija – labai sugadinta (trūksta pradžios ir galo), bet net 132 puslapiai išliko. Tekstas priskiriamas setianų gnosticizmui … [Skaityti toliau…]
Yra istorija, apie kurią senieji raštai kalba atsargiai, o vėlyvieji ją beveik ištrynė. Istorija apie tai, kaip būtybės iš dangaus nusileido į žemę – ne pasiųstos, bet savo noru. Apie angelus, kurie pažvelgė į moteris – ne kaip kūrinį, o kaip troškimą. 1 Enocho 6:1–2 pasakoja: „Ir atsitiko, kai žmonių vaikų padaugėjo žemėje, ir jiems … [Skaityti toliau…]
Šėtonas ir Šaitanas iš esmės yra tas pats vardas, apibūdinantis blogio įsikūnijimą, tačiau kilęs iš skirtingų kultūrinių ir lingvistinių tradicijų, kurios abi remiasi tuo pačiu semitiniu prototipu. Hebrajiškas terminas ha-Satan (הַשָּׂטָן), reiškiantis „priešininkas“ arba „kaltintojas“, yra šių vardų pirmtakas. Angliškoje tradicijoje vartojamas „Satan“ yra tiesioginė transkripcija, o lietuviškai įprasta forma – Šėtonas. Tuo tarpu Šaitanas … [Skaityti toliau…]
Istorija paprastai priklauso nugalėtojams, tačiau krikščionybės aušroje egzistavo stiprus poreikis turėti ne tik dvasinį, bet ir juridinį liudijimą apie įvykius Jeruzalėje. Taip atsirado „Piloto aktai“ arba „Nikodemo evangelija“ – tekstas, kuris savo forma primena oficialią Romos imperijos teismo kroniką. Nors tikrasis šio kūrinio autorius istoriškai nėra žinomas, krikščioniškoji tradicija jį dažniausiai priskiria Nikodemui (Nikódēmos) – … [Skaityti toliau…]
Evangelija pagal Luką yra vienas iš keturių kanoninių Naujojo Testamento pasakojimų apie Jėzaus Kristaus gyvenimą, mokymą, mirtį ir prisikėlimą. Tai trečioji evangelija pagal eilę, sekanti po Mato ir Morkaus, ir ji išsiskiria ypatingu literatūriniu stiliumi bei istoriniu požiūriu. Dauguma tyrinėtojų sutaria, kad ją parašė gydytojas ir apaštalo Pauliaus bendrakeleivis Lukas, rašęs graikų kalba maždaug 80–90 … [Skaityti toliau…]
Ankstyvosios bažnyčios maldos – tai amerikiečių sudarytas maldynas, kuriame surinktos pirmųjų penkių krikščionybės amžių maldos. Knygą parengė J. Manning Potts, ilgametis žurnalo The Upper Room redaktorius. Tai protestantiškos kilmės leidinys, skirtas asmeninėms ir bendruomeninėms pamaldoms, todėl jis nėra susijęs su lietuviška bažnytine tradicija ir nėra joks istoriškai lietuviškas maldynas. Tai – amerikietiškas, ekumeninis, dvasinio pobūdžio … [Skaityti toliau…]
Vienas paslaptingiausių ir įtakingiausių tarp Senojo ir Naujojo Testamento laikotarpio kūrinių – graikiškai parašytas rinkinys Testamenta duodecim patriarcharum („Dvylikos patriarchų testamentai“), hebrajiškai-aramiškai vadinamas צוואות שנים עשר השבטים (Cava’ot šneim-asar ha-švatim). Kūrinys parašytas II a. pr. Kr. – I a. po Kr., greičiausiai Aleksandrijoje arba kitame helenistiniame žydų centre. Originalas buvo hebrajiškas arba aramajiškas, bet išliko … [Skaityti toliau…]
Leviatanas yra paslaptinga ir galinga būtybė, minima Biblijoje ir kitose senovės Artimųjų Rytų tradicijose, dažnai vaizduojama kaip milžiniška jūros pabaisa, simbolizuojanti chaosą, blogį arba Dievo kūrinijos didybę. Jo paveikslas kinta priklausomai nuo konteksto – nuo mitologinės gyvatės iki realaus jūros gyvūno, tačiau visuomet jis siejamas su galia, kurią tik Dievas gali sutramdyti. Be Biblijos, Leviatano … [Skaityti toliau…]
„Mūsų Viešpaties testamentas“ (angl. Testament of our Lord, lot. Testamentum Domini) yra ankstyvosios krikščionybės apokrifinis veikalas, priskiriamas vadinamajai bažnytinių nurodymų (angl. Church Orders) literatūrai. Šis tekstas, kurį tradicija priskiria pačiam Jėzui Kristui (neva tai Jo žodžiai, pasakyti apaštalams po prisikėlimo), iš tiesų buvo sukurtas vėliau, greičiausiai IV amžiuje. „Testamentas“ reikšmingas tuo, kad jame pateikiama išsami … [Skaityti toliau…]