Veikalas „Dievas, nematomas karalius“ (orig. God, the Invisible King) žymi ryškų posūkį garsiojo fantastikos pionieriaus H. G. Wellso kūryboje. Išleista 1917 m. Londone (Cassell & Co leidykla), ši knyga nėra grožinis kūrinys, o teologinis-filosofinis traktatas, kuriame autorius deklaruoja savo asmeninį „modernų religingumą“. Knyga buvo parašyta per patį Pirmojo pasaulinio karo įkarštį. Milžiniškos žūtys ir senojo … [Skaityti toliau…]
Kai žmogus auga be aiškaus tikėjimo pagrindo, be tų ritualų, kurie nuo vaikystės tampa įpročiu, pasaulis atrodo kaip didelis labirintas. Tiek daug kelių – krikščionybė, islamas, budizmas, hinduizmas, judaizmas, o dar ir ateizmas, kuris atsisako antgamtinio kelio. Kaip išsirinkti? Gal pradėti nuo savęs: ko ieškai gyvenime? Ramybės, taisyklių, bendruomenės, ar tiesiog laisvės nuo klausimų? Pasirinkimas … [Skaityti toliau…]
Émile Durkheim, vienas svarbiausių prancūzų sociologų, 1912 metais išleido veikalą Les formes élémentaires de la vie religieuse (angl. The Elementary Forms of the Religious Life). Lietuviškai pavadinimas dažniausiai verčiamas kaip „Elementariosios religinio gyvenimo formos“, kartais – „Religinio gyvenimo elementarios formos“ arba „Elementarios religinio gyvenimo formos“. Šis darbas tapo klasika religijos sociologijoje. Durkheim siekia atsakyti į … [Skaityti toliau…]
„Dao De Jing” – kinų filosofijos perlas, per 2500 metų išmokęs milijonus gyventi paprasčiau ir išmintingiau. Pavadinimas reiškia „Kelias ir Dorybė” – du principai, valdančius visatą. Knyga sudaryta iš 81 trumpų skyrių, kiekvienas – vos kelios eilutės. Tai ne sistemingas traktatas, o poetiniai paradoksai ir metaforos, verčiantys mąstyti. Tradicija autorystę priskiria Laozi, mistiniam archyvų tvarkytojui … [Skaityti toliau…]
Žodis „astrologija“ kilęs iš graikų kalbos: ἀστρολογία (astrología) = ἄστρον (ástron) „žvaigždė“ + λόγος (lógos) „mokslas, žodis, tyrimas“. Pažodžiui – „žvaigždžių mokslas“ arba „žvaigždžių kalba“.Senovėje šis žodis reiškė ir tikrąją astronomiją, ir tai, ką dabar vadiname astrologija – skirtumo tarp jų dar nebuvo. Astrologija – tai senovinis tikėjimas (arba sistema), kad dangaus kūnų (Saulės, Mėnulio, … [Skaityti toliau…]
„Milindos klausimai“ – tai budistinės filosofijos tekstas, parašytas dialogo forma tarp graikų kilmės karaliaus Milindos (Menandro I) ir budistų išminčiaus Nāgasenos. Kūrinys išsiskiria tuo, kad jame budizmo doktrinos aiškinamos ne dogmatiškai, o racionaliai, pasitelkiant alegorijas, palyginimus ir loginį samprotavimą. Pavadinimas lietuviškai dažniausiai pateikiamas kaip „Milindos klausimai“. Originalo kalba – pali – jis vadinamas Milinda Pañha. … [Skaityti toliau…]
Jėzus Indijoje / Tibete. Teorija, kad Jėzus vaikystėje ar po prisikėlimo keliavo į Indiją ir mokėsi pas jogus ar budistus. Ši idėjų grupė yra žinoma keliais vardais: Teorijos branduolį sudaro du pagrindiniai naratyvai, kurie kartais susipina: 1. Jėzus keliavo į Rytus per „prarastuosius metus“ (Tūkstantmečio trūkumo teorija) (tarp 12 ir 30 metų amžiaus). Pagal šią … [Skaityti toliau…]
Numerologija – tai ezoterinė sistema, kuri teigia, kad skaičiai turi vibraciją, prasmę ir įtaką žmogaus gyvenimui, charakteriui bei likimui. Pagal ją vardas, gimimo data ir kiti skaičiai nėra atsitiktiniai – jie atspindi kosminį planą arba dvasinę energiją. Trys pagrindinės numerologijos šakos šiandien Pitagoriškoji (vakarų klasikinė)Kilmė: Pitagoras (VI a. pr. Kr.) ir jo mokykla Krotono mieste. … [Skaityti toliau…]
Religija nuo seno laikoma tiesos, moralės ir dvasinio vadovavimo šaltiniu, tačiau jos istorija slepia ne tik šviesius puslapius, bet ir tamsias paslaptis, kurios dažnai buvo sąmoningai nutylimos. Krikščionybė, islamas, budizmas ir kitos religijos, jų institucijos bei lyderiai per šimtmečius ne kartą vengė atvirai pripažinti faktus, kurie galėjo pakenkti jų autoritetui, sukelti konfliktus ar atskleisti žmogiškas … [Skaityti toliau…]
Dvasinė kelionė – tai giliai asmeniškas, dažnai gyvenimą keičiantis procesas, kuriame žmogus ieško prasmės, ryšio su savimi, kitais ar transcendencija. Tai nėra vien religinis ar mistinis reiškinys; dvasinė kelionė gali apimti filosofinius ieškojimus, savirefleksiją, gamtos patirtis ar net kūrybą. Ji lydi žmogų per klausimus apie gyvenimo tikslą, vertybes ir vietą pasaulyje. Dvasinė kelionė suprantama kaip vidinis … [Skaityti toliau…]
Meldimasis – tai ne tik ritualas, bet ir giliai asmeninis, o kartais ir bendruomeninis veiksmas, kuris per amžius kėlė diskusijų. Ar malda turėtų būti slapta, ar galima ją praktikuoti viešai? Kaip visuomenė reaguoja į skirtingų religijų maldos praktikas? Ką apie tai sako šventieji raštai ir kaip meldžiasi skirtingų tikėjimų žmonės? Daugelyje religijų malda laikoma intymiu … [Skaityti toliau…]
Daugelyje tikėjimų randame bendrų bruožų: istorijas apie pasaulio pradžią, didvyrius, moralės principus ar pomirtinio gyvenimo idėjas. Pavyzdžiui, potvynio mitai egzistuoja tiek Biblijoje, tiek senovės Mesopotamijos tekstuose. Tokios paralelės rodo žmonijos pastangas aiškintis gyvenimo prasmę. Nors panašumų yra, dievo supratimas skiriasi. Abraominės religijos (judaizmas, krikščionybė, islamas) tiki vienu dievu, bet krikščionybė pabrėžia Trejybę, o islamas ir … [Skaityti toliau…]