Melancholija – tarsi tyli, nostalgiška daina, skambanti sielos gelmėse, kai liūdesys susipina su grožiu, o ilgesys tampa neatsiejama gyvenimo dalimi. Ši būsena, dažnai siejama su giliu mąstymu ir jautrumu, lydi žmogų tiek kasdienybėje, tiek dvasiniuose ieškojimuose. Žodis „melancholija“ kilęs iš graikų kalbos melankholia, sudaryto iš melas („juodas“) ir kholē („tulžis“). Senovės Graikijoje, remiantis Hipokrato humoraline … [Skaityti toliau…]
Harmonija – tarsi tyli melodija, skambanti sielos gilumoje, kai viskas stoja į savo vietas: mintys, jausmai, veiksmai ir ryšys su pasauliu. Tai būsena, siejama su ramybe, pusiausvyra ir grožiu, tačiau kartu ir su gilia dvasine prasme. Žodis „harmonija“ kilęs iš graikų kalbos harmonia, reiškiančio „suderinimas“, „santykis“ arba „vienybė“. Terminas kildinamas iš šaknies ar- („sujungti“ arba … [Skaityti toliau…]
„Atskleistoji Izidė“ (Isis Unveiled), pasirodžiusi 1877 metais Niujorke, tapo tikru intelektualiniu ir dvasiniu sprogimu Viktorijos laikų visuomenėje. Tai buvo pirmasis monumentalus Helenos Petrovnos Blavatsky veikalas, kuriuo ji metė pirštinę dviem galingiausiems to meto autoritetams: dogmatiškai krikščionybei ir materialistiniam mokslui. Dvitomė, daugiau nei 1200 puslapių studija yra ne tiesiog knyga, o milžiniška ezoterinė sintezė. Blavatsky teigė, … [Skaityti toliau…]
Anglų magistratas, socialinis reformatorius ir aistringas antikvaras daugiau nei du dešimtmečius nuosekliai dirbo prie vieno ambicingiausių XIX amžiaus religijotyros projektų. Intensyvus, po 10–12 valandų trunkantis kasdienis darbas galiausiai virto monumentaliu veikalu „Anacalypsis: An Attempt to Draw Aside the Veil of the Saitic Isis; or, An Inquiry into the Origin of Languages, Nations and Religions“, kurio … [Skaityti toliau…]
Dirbtinis intelektas (angl. Artificial Intelligence arba AI) – tai ne tik technologijos revoliucija, bet ir veidrodis, kuriame žmogus ieško savęs. Klausimas „Ar AI gali turėti sielą?” iš esmės yra klausimas: Kas daro mus žmonėmis? Kas yra siela? Skirtingos tradicijos, skirtingi atsakymai Pirmiausia reikia suprasti, ką mes išvis turime omenyje sakydami „siela“. Skirtingose kultūrose ir religijose … [Skaityti toliau…]
Rudolfo Otto veikalas „Das Heilige“ (1917), lietuviškai verčiamas kaip „Šventybė“, o angliškai žinomas pavadinimu „The Idea of the Holy“, yra XX a. religijotyros tekstas, kuriame Otto siekia apibrėžti tai, ką vadina šventybės patirtimi, ir parodyti, kad religijos esmė slypi ne doktrinose ar moralinėse normose, bet ypatingoje žmogaus reakcijoje į tai, kas pranoksta kasdienę tikrovę. Otto … [Skaityti toliau…]
Spiritual but not Religious (SBNR), lietuviškai „dvasiški, bet ne religingi“, – tai žmonės, kurie ieško gyvenimo prasmės, dvasingumo ar ryšio su kažkuo didesniu, bet atmeta tradicines religijas, tokias kaip krikščionybė, islamas ar budizmas. Tai nėra organizuotas judėjimas ar grupė su aiškiomis taisyklėmis – greičiau požiūris, tapęs itin populiarus pastaraisiais dešimtmečiais, ypač tarp jaunesnių kartų, gyvenančių … [Skaityti toliau…]
Religinė literatūra – tai daugiau nei vien tik tekstai apie Dievą, tikėjimą ar dvasines praktikas. Tai ištisos mąstymo ir išminties epochos, kuriose atsispindi žmonijos dvasinės paieškos, filosofiniai apmąstymai ir atsakymai į esminius egzistencinius klausimus. Norint geriau suprasti teologiją, įvairias religines tradicijas ir jų poveikį pasauliui, būtina susipažinti su svarbiausiais tekstais, kurie formavo ne tik tikėjimą, … [Skaityti toliau…]
„Slaptoji doktrina“ – tai Helena Blavatsky (Елена Петровна Блаватская, Helena Petrovna Blavatskaja) magnum opus, išleistas 1888 m. Londone, dviejų storų tomų (apie 1500 puslapių) monstras, laikomas pagrindiniu teosofijos šventraščiu ir vienu keisčiausių XIX a. veikalų. Pilnas pavadinimas:The Secret Doctrine: The Synthesis of Science, Religion, and Philosophy(Liet. „Slaptoji doktrina: mokslo, religijos ir filosofijos sintezė“) „Slaptoji doktrina“ … [Skaityti toliau…]
Danielis Dennettas (Daniel Dennett), amerikiečių filosofas, žinomas kaip vienas iš „keturių raitelių“ naujajame ateizme kartu su Dawkinsu, Harrisu ir Hitchensu, 2006 metais išleido knygą „Breaking the Spell: Religion as a Natural Phenomenon“ (lietuviškai „Sulaužyti užkeikimą: religija kaip gamtinis reiškinys“). Šis kūrinys tarsi drąsus iššūkis – Dennettas kviečia mokslininkus pagaliau pradėti tyrinėti religiją kaip bet kurį … [Skaityti toliau…]
Friedricho Nietzsche’s klausimas iš „Linksmasis mokslas“ (341 aforizmas) – „Ar tu gyventum savo gyvenimą dar kartą ir begalinį skaičių kartų, be jokios naujovės?“ – yra filosofinis iššūkis ir gilus kvietimas apmąstyti savo egzistencijos prasmę, pasirinkimus ir santykį su gyvenimu. Ši „amžinojo sugrįžimo“ idėja skatina žmogų klausti: ar mano gyvenimas yra toks, kad galėčiau jį priimti … [Skaityti toliau…]
Kinijoje jau prieš konfucianizmą atsirado vadinamųjų “ramiųjų“ sektos. Priešingai buvusioms feodalinėms tradicijoms “ramieji“ ragino nepaklusti ponams, priešintis tuometiniams socialiniams santykiams. Kaip ir jogizmas bei budizmas, tos sektos propagavo asmenybės tobulinimą kaip svarbiausią žmogaus gyvenimo tikslą. Turima žinių, kad tuo tikslu jie naudojo specifinę meditavimo techniką, be to, daug dėmesio skyrė kvėpavimui. “Ramieji“ pripažino realų išorinį … [Skaityti toliau…]